Sunkiausia diena vilniečiui baikeriui Raimondui Bučiui buvo prieš devynerius metus, kai sulaukęs 44-erių jis sužinojo, kad serga prostatos vėžiu. Dabar Raimondas yra paskatinęs ne vieną draugą pasitikrinti. Jo teigimu, tyrimas kainuoja tiek, kiek vieni pietūs, o jo svarba neįkainojama.
„Nelaukite penkiasdešimties, nelaukite keturiasdešimt penkerių, kai valstybė jums kompensuos tyrimo kainą, pasitikrinkite anksčiau“, – ragino R. Bučys. Jo patirtis moko, kad tikrintis reikėtų gerokai anksčiau, nei numato prostatos vėžio patikros programa.
Ankstyvos diagnostikos svarba
Nors R. Bučiui dar nebuvo sukakę metai, nuo kurių valstybė kompensuoja tyrimą, vidaus balsas jam sakė, kad reikia pasitikrinti. Jis pats susimokėjo už kraujo tyrimą, nustatantį specifinį prostatos antigeną (PSA). Šis paprastas žingsnis lėmė, kad piktybinė liga buvo nustatyta ankstyvoje stadijoje.
Paaiškėjus, kad PSA rodiklis buvo didesnis už normą, Raimondui buvo atlikta biopsija. Po kelerių metų medicininio stebėjimo, jam buvo atlikta sėkminga operacija. „Operacija buvo sėkminga, todėl noriu padėti kitiems“, – pasakojo R. Bučys.
Baikeris atkreipė dėmesį, kad prostatos vėžys neturi specifinių simptomų ankstyvosiose stadijose. Negalavimai dažniausiai atsiranda tik tuomet, kai liga būna išplitusi, o tai reiškia, kad gydymas gali būti pavėluotas. R. Bučys ragina neprarasti progos pasidžiaugti gyvenimu ir neatidėlioti vizito pas gydytoją.
Prevencija ir genetinis polinkis
Nors R. Bučio giminėje nebuvo vyrų, sirgusių prostatos vėžiu, tai nieko nereiškia. Tai klastinga liga, o apie 20 procentų visų prostatos vėžio atvejų gali lemti genai. Vyrai gali paveldėti polinkį sirgti šia liga, net patys to nežinodami.
Organizmo tyrimus R. Bučys palygino su automobilio technine apžiūra, kurią numato teisiniai aktai. „Juk automobilį vairuojame į techninę apžiūrą ne tada, kai durelės būna surūdijusios ir neatsidaro, o nustatytu laiku.
Automobilio ar motociklo patikrai randame laiko, o savo organizmo apžiūrai – ne“, – apgailestavo baikeris. Jo nuomone, laiko trūkumas nėra pagrindinė kliūtis; svarbiausia, kad vyrai suprastų – tikrintis sveikatą reikia tada, kai dar nieko neskauda. Nė vienas vyras, pasitikrinęs sveikatą ir neradęs ligos, nesijautė pralošęs. O nustačius diagnozę, laikas pradėti gydytis.
Psichologinės pagalbos svarba sergant vėžiu
Prostatos vėžys neaplenkė ir verslininko Žilvino Grigaičio, kuriam liga buvo nustatyta pernai, sulaukus 49-erių. Jis atkreipė dėmesį į dar vieną skaudžią problemą: „Labai gerai, kad Lietuvos ligoniams suteikiamos visos būtinos paslaugos, bet neretai pacientas lieka vienas su savo bėda. Medikai turėtų kur kas daugiau dėmesio atkreipti į psichologinę pacientų būseną.“
Pasak Ž. Grigaičio, sergantys vyrai neretai užsisklendžia, nenori apie tai kalbėti, o emocinės paramos trūkumas ir atvirų pokalbių stoka gali sustiprinti kaltės jausmą ar abejingumą šeimoje. Vis dar pasitaiko atvejų, kai vėžiu sergantys vyrai priima sprendimą pasitraukti iš gyvenimo, susidūrę su buitinėmis problemomis ar emociniu vienišumu. Kasmet Lietuvoje prostatos vėžiu suserga daugiau kaip 2 tūkstančiai vyrų.
Šiuolaikinė diagnostika ir gydymas Lietuvoje
Liga sunki, tačiau tinkamai gydomas žmogus gali ilgai ir kokybiškai gyventi be metastazių, net ir joms išsivysčius. Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas laikinai einanti profesorė Sonata Jarmalaitė aiškino, kad molekulinės biologijos ir genomikos atradimai sukūrė prielaidas naujos kartos diagnostinėms priemonėms onkologijos srityje. Genetinės diagnostikos metodai leidžia įvertinti naviko molekulinius ypatumus ir kiekvienam ligoniui skirti tinkamiausią gydymą, parinkti specifinę biologinę taikinių terapiją. Gydant prostatos vėžį permainos vyksta kasmet – tiek diagnostikos, tiek gydymo srityse.
„Pagrindinis uždavinys, su kuriuo susiduria viso pasaulio gydytojai, – būtina atskirti kliniškai reikšmingą prostatos vėžį nuo tokios ligos formos, kurios nereikia gydyti“, – teigė S. Jarmalaitė. Priešinės liaukos ankstyvosios diagnostikos programa veikia visoje Lietuvoje, ir nors pastaruoju metu ji buvo šiek tiek sugriežtinta, siekiant išvengti hiperdiagnostikos ir netikslingo gydymo, šalis skiria milijonus eurų, kad vyrai ateitų pasitikrinti.
Nacionalinio vėžio instituto multidisciplininę komandą jau gali papildyti gydytojas genetikas, o tai rodo, kad didėja specialistų ratas, galintis pacientui pasakyti tikslią diagnozę. Gydymą būtina skirti tiems, kuriems nustatyta grėsminga liga, tačiau nereikėtų gydyti tokių vyrų, kuriems liga nėra agresyvi ir nėra jokio pavojaus, kad ji progresuos.
Ar liga yra kliniškai reikšminga ir kokio reikėtų papildomo gydymo, gali pasakyti ir genetiniai tyrimai. Profesorė S. Jarmalaitė priminė, kad Lietuvoje jau yra galimybė atlikti keletą tokių testų, kuriems imamas šlapimo mėginys. Naujos rekomendacijos dėl prostatos vėžio diagnostikos Lietuvą pasiekė ir iš Europos urologų asociacijos. Jei pirmoji biopsinė analizė nedavė rezultatų, pakartotinė biopsija neberekomenduojama, o vietoj jos siūlomas magnetinio rezonanso tyrimas, siekiant išvengti nereikalingų invazinių procedūrų. Tai reiškia glaudesnį radiologų ir onkourologų bendradarbiavimą. „Labai tikslus židinio nustatymas keičia ir gydymo strategiją“, – sakė S. Jarmalaitė.
Valstybinės patikros programos ir iššūkiai
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 70 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Šiai vyrų grupei periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o jis prireikus atlieka prostatos biopsiją.
Šiemet liepą įsigaliojo nauja vaistų įrašymo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą tvarka ir nauji reikalavimai. Tvarka pakeista siekiant, kad nauji inovatyvūs vaistai greičiau pasiektų ligonius. Tačiau Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys įsitikinęs, kad tokia praktika nėra naudinga, nes joje numatyta daug apribojimų, kurių nėra kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, sprendžiant, ar įrašyti vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, iki šiol pagrindinis rodiklis buvo periodas iki ligos progresavimo. Dabar prašoma nurodyti ir bendrojo išgyvenamumo duomenis. Toks reikalavimas netaikomas kitose Europos šalyse, nes šiuos duomenis galima gauti tik po daugelio metų, kai vaistas yra rinkoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.