Slaugant ligonį namuose, tinkama priežiūra yra gyvybiškai svarbi ne tik fizinei, bet ir emocinei jo gerovei. Vienas pagrindinių iššūkių – užtikrinti aukštą higienos lygį ir išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip pragulos ar infekcijos. Šiame straipsnyje pateikiame esminius patarimus, kurie padės tinkamai rūpintis gulbiniu artimuoju ir palengvinti slaugos rutiną.
Svarbiausios priemonės ir jų pasirinkimas
Vaistininkės Nedos Pašukonytės teigimu, slaugant ligonį namuose, ypatingai svarbu nepamiršti pagrindinių higienos priemonių.
„Visų pirma, būtina pasirūpinti sauskelnėmis ar paklotais, drėgnomis servetėlėmis bei priemonėmis, skirtomis pragulų prevencijai. Būtent šių priemonių dažniausiai prireikia kasdienėje paciento priežiūroje“, – aiškina ji.
Renkantis sauskelnes verta žinoti, kad jos nėra vienodos – skiriasi ne tik tipai, bet ir sugeriamumo lygiai. Lengvesniais atvejais gali užtekti įklotų, tačiau dažniausiai prireikia sauskelnių.
„Svarbu pasirinkti tinkamą tipą: anatominės ir juostinės sauskelnės labiau tinka gulintiems, sunkiau judantiems pacientams, o sauskelnės-kelnaitės – tiems, kurie dar gali patys apsitarnauti. Svarbus ir sugeriamumo lygis, kuris žymimas lašeliais ant pakuotės – kuo daugiau lašelių, tuo daugiau šlapimo sauskelnės sugers. Ne mažiau svarbus ir tinkamas dydis – tam patarčiau tiksliai išmatuoti paciento klubų ir juosmens apimtį“, – pažymi N. Pašukonytė.
Priemonių keitimo dažnumas priklauso nuo paciento būklės ir fiziologinių ypatumų. Jei pacientas šlapinasi dažnai, sauskelnės ar paklotai turi būti keičiami po kiekvieno pasišlapinimo ar tuštinimosi.
„Kai kurios šiuolaikinės sauskelnės turi spalvą keičiančius indikatorius, leidžiančius lengviau pastebėti, kada reikia keisti priemonę. Vis dėlto, net jei jos dar sausos, reikėtų jas keisti kas 4–6 valandas, o paklotus – kas 8–12 valandų“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Higiena ir tinkama odos priežiūra
Namuose slaugant gulintį pacientą dažnai kyla klausimas, kaip pasirūpinti jo kūno švara be vandens ir varginančio paciento kilnojimo.
Visų pirma, reikėtų vengti paciento prausimo sudrėkintu rankšluosčiu – tai gali dirginti, sausinti ir pažeisti odą.
„Tam tinka specialios priemonės: drėgnos servetėlės, plaunamieji losjonai, putos ar vienkartinės drėgnos pirštinės. Plaukams prižiūrėti galima naudoti specialias vienkartines kepurėles, kurios leidžia išplauti plaukus net nenaudojant vandens. Kai kurios jų būna papildytos net kondicionieriumi, o kvapų neutralizatoriai padeda palaikyti gaivą kambaryje“, – vardija N. Pašukonytė.
Jos įsitikinimu, be fizinio diskomforto, nepakankama higiena daro žalą ir emocinei paciento savijautai.
„Praradus galimybę pasirūpinti savimi, atsiranda gėdos jausmas, mažėja pasitikėjimas savimi, o ilgainiui gali pablogėti ir bendra psichologinė būklė“, – akcentuoja N. Pašukonytė.
Tinkama odos priežiūra padeda išvengti vienos dažniausių slaugomų pacientų problemų – pragulų. Tam tinka drėkinamieji hipoalerginiai kremai ir losjonai, barjeriniai kremai, purškalai, geliai bei apsauginės juostelės ar specialūs padai.
„Šios priemonės saugo odą nuo drėgmės, trinties ir kitų pažeidimų, kurie gali sukelti uždegimus ar net sunkiai gyjančias žaizdas“, – teigia vaistininkė.
Dažniausios slaugos klaidos ir kaip jų išvengti
Slaugant artimąjį svarbu galvoti ir apie patogumą tiek pacientui, tiek slaugančiajam, todėl verta apsvarstyti ortopedinių čiužinių ir antčiužinių įsigijimą.
„Slėgį mažinančios medžiagos padeda išvengti pragulų, o elektrinės, reguliuojamos lovos palengvina kasdienes padėties keitimo procedūras. Tai ypač svarbu, jei pacientas guli ilgai. Jei tokios galimybės visgi nėra, sergančio artimojo padėtį būtina keisti kas 2 valandas“, – sako N. Pašukonytė.
Tačiau net ir turint visas reikiamas priemones, dažnai daromos kelios esminės klaidos: netinkamai parenkamos ir pernelyg retai keičiamos sauskelnės, per stiprus odos trynimas prausiant pacientą, prausimui naudojamas per karštas vanduo, neteisingai naudojamos odos apsaugos priemonės.
„Taip pat dažnai pamirštama užtikrinti tinkamą paciento kūno padėtį – jei žmogus ilgą laiką praleidžia nepatogioje padėtyje, padidėja pragulų rizika. Svarbiausia klausyti ir paciento, stebėti jo odos būklę, diskomforto požymius ir laiku reaguoti“, – akcentuoja vaistininkė.
Rūpinantis kitais, svarbu nepamiršti ir savęs
Rūpindamiesi artimu žmogumi, daugelis slaugančiųjų dažnai pamiršta pasirūpinti savimi – nuovargis kaupiasi, o per ilgas fizinis ir emocinis krūvis gali lemti perdegimą.
„Kad galėtume padėti kitam, privalome patys būti stiprūs. Net jei atrodo, kad visa kita yra svarbiau – skirkite laiko poilsiui, miegui, užtikrinkite visavertę mitybą, galiausiai pasidalinkite atsakomybe su kuo nors kitu“, – pataria N. Pašukonytė.
Pasak jos, svarbu, kad tie, kurie rūpinasi kitais, jaustųsi išgirsti ir ne vieni – būtent dėl to vis daugiau dėmesio skiriama emocinės gerovės palaikymui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.