Lietuvoje didėjantis erkių platinamų ligų, tokių kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, atvejų skaičius kelia klausimų apie visuomenės sveikatos situaciją. Nors medicinos entomologė M. Žygutienė teigia, kad situacija nėra „dramatiška“, o tiesiog atspindi normalią sezono eigą, statistika rodo šiokį tokį sergamumo augimą, ypač Laimo ligos atveju. Šių metų birželis buvo mėnuo, kai sergamumas pastebimai padidėjo, tiesiogiai susijęs su padidėjusiu erkių aktyvumu ir žmonių veikla gamtoje.
Sergamumo statistika: ar situacija išties nedramatiška?
„Neįvardinčiau, kad situacija būtų dramatiška. Normali sezono eigoje einanti banga, nes nuo birželio mėnesio iki spalio mėnesio registruojame 80 proc. ir daugiau visų tų metų atvejų. Tai birželis kaip tik tas mėnuo, kai jau sergamumas padidėjo ir tai yra sietina su erkių aktyvumu ir mūsų veikla“, – LRT radijui sakė medicinos entomologė M. Žygutienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė pasidalino konkrečia statistika: „Skaičiai šiek tiek didesni nei praėjusiais metais. Kalbant apie erkinį encefalitą, palyginus pusmečio rezultatus su dviem praėjusiais metais, – 11 atvejų daugiau. Tai kol kas neturi didelės įtakos. Na, Laimo ligos daugiau, palyginus pusmečio rezultatus, – 300 atvejų daugiau nei praėjusiais metais.“
Šių metų gegužę užregistruotas 31 erkinio encefalito atvejis, birželį – 59. Laimo ligos atvejų pasiskirstymas panašus: gegužės mėnesį užregistruoti 199 atvejai, birželį – 288. Apžvelgiant ilgesnį laikotarpį, 2022 metais užfiksuoti 377 erkinio encefalito atvejai (sergamumo rodiklis – 13,3 atv. 100 tūkst. gyventojų), 2021 metais – 365 atvejai (rodiklis – 13,1 atv. 100 tūkst. gyventojų). Laimo ligos atvejų 2022 metais užregistruota 2380 (rodiklis siekė 84,0 atv. 100 tūkst. gyventojų), 2021 metais – 1780 (rodiklis – 63,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Nėra saugių vietovių: erkės išplitusios visur
M. Žygutienės teigimu, erkės yra išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, todėl „nėra saugių vietovių“. „Atkreipiu dėmesį, kad visoje Lietuvos teritorijoje erkės yra išplitusios, nėra saugių vietovių, nėra saugių rajonų, miestų, kur mes galėtume pasakyti, kad galite drąsiai jaustis“, – pabrėžė medicinos entomologė.
Erkių skaičius stebimas linijiniu principu – vieno kilometro maršrute. Anot specialistės, „vidutiniškai Lietuvoje tokiu metu vieno kilometro maršrute galima aptikti 50–60 erkių“, o didžiausias jų skaičius fiksuojamas gegužės mėnesį.
Laukta naujiena: skiepai nuo erkinio encefalito bus kompensuojami
Viena džiugiausių naujienų – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad nuo kitų metų rudens vyresniems nei 50 metų žmonėms bus kompensuojami skiepai nuo erkinio encefalito. „Nepaprastai džiugus faktas, mes tikrai labai ilgai to laukėme. Nepriklausomų ekspertų rekomendacijos buvo tokios, kad tikrai reikėtų kompensuoti“, – teigė M. Žygutienė, pabrėždama finansinės naštos svarbą, kuri iki šiol buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nesiskiepijo.
Sunkesnė eiga ir finansinė našta: kodėl svarbu skiepytis?
Nors virš 90 procentų apklaustųjų žino apie erkių platinamas ligas ir erkinio encefalito vakciną, besiskiepijančiųjų yra žymiai mažiau. Pasak NVSC specialistės, kompensavimas vyresnio amžiaus asmenims yra ypač svarbus, nes būtent šioje grupėje sergamumas yra didesnis, o ligos eiga gali būti sunkesnė. „Būtent šioje asmenų grupėje sergamumas yra didesnis. Kuo vyresnis asmuo, tuo ligos eiga gali būti sunkesnė. Ir būtent sunkiomis formomis serga vyresnio amžiaus žmonės“, – paaiškino M. Žygutienė.
Ši iniciatyva padės sumažinti finansinę naštą ir padidinti vakcinacijos apimtis tarp rizikos grupės asmenų, taip prisidedant prie visuomenės sveikatos gerinimo ir sunkių ligos formų prevencijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.