Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, Lietuvoje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Nors gydytojai pastebi, kad situacija po truputį gerėja, ankstyvas ligos atpažinimas ir prevencija išlieka kritiškai svarbūs. Profesorė kardiologė dr. Vilma Dženkevičiūtė pabrėžia, kad kas antro lietuvio mirtį lemia širdies ligos, tačiau matyti ir teigiamų pokyčių dėl geresnės diagnostikos, gydymo bei profilaktikos.
Gerėjanti statistika ir išliekantys iššūkiai
Pasak medikės, per pastarąjį dešimtmetį miokardo infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų mirtingumo statistika gerėja, ypač tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. Pavyzdžiui, 2015 m. nuo išeminės širdies ligos mirė 1 404 vyrai ir 334 moterys šioje amžiaus grupėje, o 2024 m. šie skaičiai sumažėjo iki 965 vyrų ir 199 moterų. Šį pokytį lėmė pažangi diagnostika, modernus ir savalaikis gydymas bei prevencinių programų atsiradimas. Vis dėlto, profesorė V. Dženkevičiūtė perspėja, kad džiaugtis dar anksti, nes Lietuva vis dar pirmauja pagal mirtingumą nuo širdies ligų, o pagrindinė to priežastis – per vėlai atpažinta liga.
„Tyliojo“ infarkto klasta: atpažinkite pavojų laiku
Miokardo infarktas, dar vadinamas širdies smūgiu, yra gyvybei pavojinga būklė, kai dėl sutrikusios kraujo tėkmės dalis širdies raumens negauna deguonies ir pradeda mirti. Šiuo atveju kiekviena minutė yra brangi, todėl būtina skubi pagalba. Dažniausi infarkto simptomai yra stiprus, spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, petį, žandikaulį ar nugarą. Taip pat gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, silpnumas, nerimas ar panika.
Tačiau ypač pavojingi yra vadinamieji „tylieji“ infarktai, kurie pasireiškia neaiškiais ir neintensyviais simptomais, pavyzdžiui, nežymiu diskomfortu krūtinėje, nuovargiu, silpnumu, lengvu dusuliu, virškinimo sutrikimais, tokiais kaip pykinimas ar pilvo skausmas.
Šie infarktai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, ir moterims. Dėl subtilių požymių žmonės dažnai nesupranta, kad tai infarktas, ir nesikreipia pagalbos. Profesorė V. Dženkevičiūtė griežtai pataria: „Geriau klysti ir pasitikrinti nei pavėluoti. Jei jaučiate neįprastus simptomus, ypač, jei turite rizikos veiksnių, nedelskite. Kiekviena minutė svarbi.“
Pirmieji žingsniai, galintys išgelbėti gyvybę
Miokardo infarkto atveju pirmosios minutės yra „auksinės“. Kardiologė teigia, kad gyvybę gali išgelbėti netgi laiku atpažinta liga ir iškviesta greitoji pagalba. Svarbu žinoti ir pirmuosius krūtinės paspaudimus nekvėpuojančiam žmogui. Įtariant miokardo infarktą, jokiu būdu negalima patiems vykti į ligoninę – tai labai pavojinga. Jei širdies smūgis ištiko šalia esantį žmogų, nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą ir imkitės veiksmų.
„Jei žmogus sąmoningas, paguldykite jį, nuraminkite, atlaisvinkite drabužius, galima duoti sukramtyti aspirino. Jei žmogus neteko sąmonės ir nekvėpuoja, ir, jei tik mokate, būtinai pradėkite gaivinimą: 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai. Jei nemokate, tęskite tik paspaudimus. Kiekviena minutė yra svarbi – kuo greičiau bus pradedama teikti pagalba, tuo didesnė tikimybė išgyventi“, – pataria profesorė V. Dženkevičiūtė.
Nauji ir žinomi rizikos veiksniai: kaip apsisaugoti?
Miokardo infarktas yra ilgalaikių veiksnių pasekmė, kai pamažu pažeidžiamos kraujagyslės. Pagrindiniai rizikos veiksniai išlieka rūkymas ir padidėjęs cholesterolis. Nikotinas tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių sieneles ir didina kraujo krešulių riziką, o „blogasis“ cholesterolis kaupiasi arterijose. Profesorė V. Dženkevičiūtė pastebi, kad prie šių veiksnių prisijungia nauji pavojai, tokie kaip lėtinis stresas. Jis veikia ne tik psichiką, bet ir skatina uždegiminius procesus, didina kraujospūdį bei nesveikus įpročius.
Koją kiša ir fizinio aktyvumo stoka, nes sėdimas gyvenimo būdas tapo norma, o tai lemia antsvorį, blogina kraujotaką bei didina cukrinio diabeto ir hipertenzijos riziką. Nesubalansuota mityba su per dideliu sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekiu prisideda prie metabolinio sindromo ir širdies ligų. Negalima pamiršti ir cukrinio diabeto bei aukšto kraujospūdžio, kurie dėl netinkamo gyvenimo būdo tampa vis dažnesni. Kraujotakos sistemos ligų riziką didina ir šeimos anamnezė.
„Širdies ir kraujagyslių ligos neateina per vieną dieną, todėl mūsų kasdieniai pasirinkimai čia lemia pagrindinį vaidmenį. Tai turėtų būti gyvenimo būdas be rūkymo, su sveika mityba, kurioje yra mažiau druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų. Taip pat reikėtų nepamiršti pajudėti bent 30 minučių per dieną. Svarbu ir reguliariai tikrintis sveikatą – stebėti kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje. Tai nuolatinis procesas, kuris yra labai svarbus, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – apibendrina medikė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.