Su amžiumi vis sunkiau išvengti lėtinių ligų. Tačiau medicinos mokslų daktaras, gydytojas neurologas Jokūbas Fišas teigia, kad žmonės būtų žymiai sveikesni, jei laikytųsi esminės taisyklės, kuri turėtų būti iškalta aukso raidėmis: „Galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu“.
Optimizmas – raktas į ilgaamžiškumą ir geresnę savijautą
„Optimizmas, geras nusiteikimas, tam tikrų simptomų ignoravimas yra labai svarbu. Jums suskausta, sugelia, sumirguliuoja, galva svaigsta. Tu žinai, kas tau yra, naudoji medikų paskirtas priemones ir nesijauti ligoniu, neverki. Optimistai serga žymiai lengviau, atrodo geriau ir gyvena ilgiau. Todėl galima sirgti, bet ligoniu jaustis negalima“, – dėstė J.Fišas.
Gydytojas paaiškino, kad gerą psichologinę savijautą padeda išlaikyti socialiniai ryšiai, glaudūs santykiai su brangiais ir artimais žmonėmis. „Gryna vienatvė dažnai yra pražūtinga. Vieniši žmonės, ypač vyrai, dažnai gyvena žymiai trumpiau“, – įspėjo J.Fišas.
Svarbiausia – laiku atlikti tyrimai ir profilaktika
Žinoma, neužtenka tik draugų turėti, reikia ir pas gydytoją lankytis. „Pats žmogus, kuris įtaria kažkokį negerumą, turi būtinai prašyti, kad būtų atliekami tyrimai. Negalima sakyti, jog negalima magnetinio rezonanso atlikti, nes ligonių kasa neapmokės. Tada reikia eiti į privačią gydymo įstaigą. Kiek mes randame patologijų, kurios laiku nustatytos būtų lengvai išgydomos.“
„Tai galioja viskam – nuo auglių iki disko išvaržų. Visoje Lietuvoje yra galimybės atlikti reikiamus tyrimus. Mes dabar mažai kuo skiriamės nuo Jungtinės Karalystės. Kai kuriais atvejais pas mus net geriau.“
Būtinai reikia dalyvauti ir valstybės numatytose profilaktinėse programose: gimdos kaklelio, prostatos specifinio antigeno, slapto kraujavimo žarnyno patikros – negalima jų ignoruoti. „Laiku nustatytą patologiją galima visiškai užgydyti“, – pabrėžė J.Fišas.
Amžius tėra skaičius: gyvenimo būdo įtaka senėjimui
Medicinoje gajus įsitikinimas, kad senėjimas prasideda nuo pat gimimo.
Tačiau J.Fišas laikosi kitos nuomonės. „Praktikos gydytojai galvoja, kad tai yra teorinis išvedžiojimas. Senėjimas prasideda žymiai vėliau arba neprasideda niekada. Tokio termino kaip senėjimas, nuvytimas – nėra.“
„Riedėjimas nuo kalniuko“ yra tik 30 proc. sąlygotas genų. Tai moksliškai patikrinta. 60 proc. priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Vadinasi, senėjimą galime stabdyti patys“, – dėstė J.Fišas.
Vaistai – ne panacėja, o prevencija – vertybė
Neurologas akcentavo, kad medicina senėjimo procesą įtakoja tik 10 proc., padeda gyventi ilgiau, jaustis gerai, išlaikyti fizinį ir protinį darbingumą. Tačiau vaistai visų problemų neišspręs.
„Jokiu būdu neturime pasitikėti vaistais, tabletėmis, mikstūromis, lašeliais, nes dažniausiai tos priemonės, kurios turi svarbią reikšmę gyvenimui prailginti, tėra simptominės, maskuoja ligą, bet ne ją gydo.“
Gydymas priklauso nuo mūsų pačių elgsenos ir gyvensenos. „Vienas centas išleistas ligų profilaktikai yra tolygu šimtui eurų, išleistų gydymui. Žmogui jau susirgus, nėra kalbos, kad gydytojai vaidina didžiulį vaidmenį“, – sakė J.Fišas.
Maisto kokybė ir ilgesnis gyvenimas Lietuvoje
Kardiologai įspėja, kad miokardo infarktas vis dažniau ištinka net jaunus žmones, o panaši tendencija galioja ir insultams. Visgi, kardiovaskulinėms ligoms kelia užkirsti padeda prevencinės patikros programos ir sveika gyvensena.
58–59 proc. žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neurologas pabrėžė, kad daugelio kraujotakos sutrikimų padeda išvengti sveika gyvensena. Aukštas kraujospūdis, cholesterolis, metaboliniai sutrikimai – kraujotakos ligos kamuoja beveik visus, kuriems daugiau nei 50 metų. Pasak gydytojo, nereikėtų dejuoti, natūralu, jog sąnarį pagelia.
J.Fišas atkreipė dėmesį, kad įtakos mūsų savijautai turi ir pasikeitusi maisto kokybė. „Yra paskelbti duomenys, kad braškėse yra 67 proc. mažiau vitamino C nei buvo anksčiau. Visur tas pats – ir brokoliuose, ir avokaduose. Gauname tuščias kalorijas, negyvą maistą, kuris neturi mums reikalingų medžiagų“, – kalbėjo J.Fišas. „Atrodo, vaisiais ir daržovėmis maitinuosi, perku ekologiškoje parduotuvėje, o iš tikrųjų tai nėra vertinga“, – pridūrė neurologas.
Nepaisant iššūkių, gyvename geriau. Anot J.Fišo, vyrų ir moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo 5 metais, lyginant su 1985 m. statistika. „Gyvename ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau. Pažiūrėkite, pilni pajūrio kurortai, lėktuvai skrendantys į užsienį. Manau, pagerėjo ir gyvenimo kokybė“, – tvirtino J.Fišas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.