Su amžiumi vis sunkiau išvengti lėtinių ligų. Tačiau medicinos mokslų daktaras, gydytojas neurologas Jokūbas Fišas teigia, kad žmonės būtų žymiai sveikesni, jei laikytųsi esminės taisyklės: „Galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu“.
Optimizmas – raktas į lengvesnę ligos eigą
Pasak J. Fišo, optimizmas, geras nusiteikimas ir tam tikrų simptomų ignoravimas yra nepaprastai svarbu. „Jums suskausta, sugelia, sumirguliuoja, galva svaigsta. Jūs žinote, kas jums yra, naudojate medikų paskirtas priemones ir nesijaučiate ligoniu, neverkiate. Optimistai serga žymiai lengviau, atrodo geriau ir gyvena ilgiau. Todėl galima sirgti, bet ligoniu jaustis negalima“, – pabrėžė neurologas.
Socialinių ryšių galia ir vienatvės pavojai
Gydytojas taip pat paaiškino, kad gerą psichologinę savijautą padeda išlaikyti tvirti socialiniai ryšiai ir glaudūs santykiai su brangiais bei artimais žmonėmis. „Gryna vienatvė dažnai yra pražūtinga. Vieniši žmonės, ypač vyrai, dažnai gyvena žymiai trumpiau“, – įspėjo J. Fišas.
Kodėl būtina tikrintis sveikatą?
Be socialinių ryšių, nepamirškime ir reguliarių vizitų pas gydytoją. „Pats žmogus, kuris įtaria kokį nors negalavimą, turi būtinai prašyti, kad būtų atliekami tyrimai. Negalima sakyti, jog magnetinio rezonanso negalima atlikti, nes ligonių kasa neapmokės. Tada reikia eiti į privačią gydymo įstaigą. Kiek daug randame patologijų, kurios laiku nustatytos būtų lengvai išgydomos! Tai galioja viskam – nuo auglių iki disko išvaržų. Visoje Lietuvoje yra galimybių atlikti reikiamus tyrimus, mes mažai kuo skiriamės nuo Jungtinės Karalystės, o kai kuriais atvejais pas mus net geriau“, – aiškino J. Fišas.
Jis taip pat pabrėžė profilaktinių programų svarbą: „Būtinai reikia dalyvauti valstybės numatytose profilaktinėse programose: gimdos kaklelio, prostatos specifinio antigeno, slapto kraujavimo žarnyno patikros – negalima jų ignoruoti. Laiku nustatytą patologiją galima visiškai užgydyti“.
Senėjimas – ne genetikos nuosprendis, o gyvenimo būdo pasekmė
Medicinoje plačiai paplitęs įsitikinimas, kad senėjimas prasideda nuo pat gimimo, genetiškai nulemiant organizmo savidestrukcijos procesus. Tačiau J. Fišas laikosi kitos nuomonės. „Praktikuojantys gydytojai mano, kad tai yra teorinis išvedžiojimas. Senėjimas prasideda žymiai vėliau arba neprasideda niekada. Tokio termino kaip senėjimas, nuvytimas – nėra“, – teigė neurologas.
„Riedėjimas nuo kalniuko“ yra tik 30 procentų sąlygotas genų. Tai moksliškai patvirtinta. 60 procentų priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Vadinasi, senėjimą galime stabdyti patys“, – apibendrino J. Fišas.
Medicina ir vaistai – tik pagalbinės priemonės
Neurologas pridūrė, kad medicina senėjimo procesą įtakoja tik 10 procentų, tačiau ji padeda gyventi ilgiau, jaustis gerai, išlaikyti fizinį ir protinį darbingumą. Vis dėlto vaistai visų problemų neišspręs. „Jokiu būdu neturime aklai pasitikėti vaistais, tabletėmis, mikstūromis, lašeliais, nes dažniausiai tos priemonės, kurios turi svarbią reikšmę gyvenimui prailginti, tėra simptominės, maskuoja ligą, bet ne ją gydo“, – perspėjo J. Fišas.
Gydymas priklauso nuo mūsų pačių elgsenos ir gyvensenos. „Vienas centas, išleistas ligų profilaktikai, yra tolygu šimtui eurų, išleistų gydymui. Žmogui jau susirgus, nėra kalbos, kad gydytojai vaidina didžiulį vaidmenį“, – sakė J. Fišas.
Maisto kokybės svarba ir širdies ligos
Kardiologai įspėja, kad miokardo infarktas vis dažniau ištinka net jaunus žmones, o panaši tendencija, pasak J. Fišo, galioja ir insultams. Apie 58–59 procentai žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neurologas pabrėžė, kad daugeliui kraujotakos sutrikimų kelia užkirsti padeda sveika gyvensena ir prevencinės patikros programos.
Aukštas kraujospūdis, cholesterolis, metaboliniai sutrikimai – kraujotakos ligos kamuoja beveik visus, kuriems daugiau nei 50 metų. Pasak gydytojo, nereikėtų dejuoti, natūralu, jog sąnarį pagelia. J. Fišas atkreipė dėmesį ir į pasikeitusią maisto kokybę: „Yra paskelbti duomenys, kad braškėse yra 67 procentais mažiau vitamino C nei buvo anksčiau. Visur tas pats – ir brokoliuose, ir avokaduose. Gauname tuščias kalorijas, negyvą maistą, kuris neturi mums reikalingų medžiagų. Atrodo, vaisiais ir daržovėmis maitinuosi, perku ekologiškoje parduotuvėje, o iš tikrųjų tai nėra vertinga“, – sakė neurologas.
Lietuvos progresas: ilgesnis ir kokybiškesnis gyvenimas
Nepaisant visų iššūkių, J. Fišas optimistiškai vertina dabartinę situaciją. Anot jo, vyrų ir moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo 5 metais, lyginant su 1985 m. statistika. „Gyvename ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau. Pažiūrėkite, pilni pajūrio kurortai, lėktuvai skrendantys į užsienį. Manau, pagerėjo ir gyvenimo kokybė“, – tvirtino J. Fišas, apibendrindamas teigiamus pokyčius visuomenėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.