Nugaros skausmas yra vienas dažniausių negalavimų, kamuojančių šiuolaikinį žmogų. Jis veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir kasdienio gyvenimo kokybę. Šis skausmas yra signalas, kurį gali sukelti daugybė priežasčių: nuo degeneracinių stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčių ir diskų išvaržų iki raumenų patempimo, stuburo iškrypimo, netaisyklingos laikysenos ar ilgo sėdimojo darbo.
Skausmas taip pat glaudžiai susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, kai žmonės, taupydami laiką, visur važiuoja automobiliu, nuolat patiria stresą ir nervinę įtampą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorė Rūta Mameniškienė pabrėžia, kad dėl nugaros skausmo pacientams kartais tenka ieškoti pagalbos net psichoterapeuto kabinete, nes daugelis delsia kreiptis į gydytojus iki pat kritinės situacijos.
Nugaros skausmo priežastys: nuo mechaninių pakitimų iki radikulito
Nugaros skausmo priežasčių spektras yra itin platus. Tai gali būti mechaniniai pakitimai, pavyzdžiui, neurodegeneraciniai procesai, stuburo lūžiai, stuburo kanalo susiaurėjimas, įgimtos ligos ar spondiliozė. Uždegimas, osteoporozė ir kitos lėtinės ligos taip pat gali išprovokuoti skausmą, ypač apatinėje nugaros dalyje.
Profesoriaus teigimu, dažniausia nugaros skausmo priežastis – stuburo degeneraciniai pakitimai arba tarpslankstelinių diskų išvaržos. Taip pat neretai pasitaiko liaudyje vadinamas radikulitas, kuris yra nervo šaknelės uždegimas dėl jos užspaudimo ar dirginimo. Jam būdingas kojos skausmas, tirpimas ir deginimas. Kai prisideda nejautra, raumens ar galūnės silpnumas, diagnozuojama radikulopatija.
Retesnis, tačiau pavojingas, yra vadinamasis arklio uodegos sindromas, kai nugaros skausmą lydi dubens organų funkcijų sutrikimai. Nereikia pamiršti, kad apie 30 procentų stuburo išvaržų nesukelia jokių skausmo ar kitų simptomų, o pats skausmas yra subjektyvus pojūtis, kuris nebūtinai rodo tiesioginį stuburo pažeidimą.
Su amžiumi nugaros skausmas dažnėja, ir nors moterys skundžiasi dažniau, nėra aišku, ar tai susiję su didesniu jautrumu negalavimams, ar su dažnesniu skausmo pasireiškimu.
Kada kreiptis į medikus ir kokie tyrimai būtini?
Svarbu atpažinti, kada nugaros skausmas reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos. Gydytojas neretai svarsto, ar tai sisteminė liga, ar yra rimtų aplinkybių, kurios sustiprins skausmą, ir vertina, ar pasireiškia neurologinė simptomatika, reikalaujanti neurochirurgo konsultacijos.
Radiologiniai tyrimai (pvz., rentgenas, magnetinio rezonanso tomografija) rekomenduojami, kai nustatomi piktybiniai procesai, be aiškios priežasties krinta svoris, karščiuojama, skausmas stipresnis naktį nei dieną, skiriamas gydymas vaistais nepadeda. Taip pat tyrimus būtina atlikti, jei nuo gydymo pradžios praėjus 3–6 savaitėms paciento būklė negerėja arba žmogus yra patyręs traumą.
Gydymo strategijos ir vaistų rizika
Ūminis nugaros skausmas gydomas ne tik vaistais, bet ir nemedikamentinėmis priemonėmis, tokiomis kaip šiluma ar judesių apribojimas. Svarbiausia – vaistus vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas, ir nenutraukti jų savijautai pagerėjus. Kreiptis į neurologą reikėtų, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei tris savaites, nes per tokį laiką bent pusei pacientų nugaros skausmas sumažėja natūraliai.
Dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie, remiantis mokslinėmis apžvalgomis, per savaitę užtikrina geresnį simptominį pagerėjimą, lyginant su placebu. Tačiau svarbu žinoti, kad šie vaistai turi nepageidaujamą poveikį virškinimo sistemai, kraujagyslėms ir širdžiai, didindami kardiovaskulinę riziką.
Profesoriaus R. Mameniškienės citata: „Uždegimas, osteoporozė ir kitos lėtinės ligos gali išprovokuoti skausmą nugaros apačioje.“
Opiodai ir tramadolis yra kiti skausmą malšinantys preparatai, keliantys didelį susirūpinimą dėl šalutinio poveikio ir priklausomybės rizikos. Opioidai gali sukelti pykinimą, vidurių užkietėjimą, o jautresniems – ir kvėpavimo slopinimą. Tramadolis, nors ir pasižymi mažesne priklausomybės rizika, gali išprovokuoti serotonino sindromą – pavojingą būklę, pasižyminčią pykinimu, vėmimu, traukuliais, tachikardija ir kitais simptomais.
Dažniausios klaidos malšinant nugaros skausmą
Profesoriaus teigimu, kalbant apie ūminį skausmą, pagrindinė klaida yra nereguliarus vaistų vartojimas. Žmonės dažnai geria vaistus tik tada, kai skausmas tampa nepakeliamas, užuot juos vartoję reguliariai, kaip nurodė gydytojas. Reguliarus vartojimas užkerta kelią skausmui tapti lėtiniu ir sumažina šalutinio poveikio riziką.
Antra esminė klaida – pernelyg ilgas gulėjimas lovoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad gulėjimas nepadeda sveikti, o ankstyvas, atsargus judesys yra būtinas. Svarbu neužsigulėti, nes judėti reikia pradėti kuo anksčiau. Paradoksalu, bet trečdalis pacientų, kenčiančių stiprų skausmą, nesikreipia į gydytoją ir bando nuslopinti skausmą nemedikamentinėmis priemonėmis, o tai gali turėti liūdnų pasekmių.
Skausmo psichologinis aspektas
Mūsų visuomenė vis dar sunkiai priima mintį, kad psichologas ar psichoterapeutas gali padėti susidoroti su patiriama įtampa ir stresu, kurie dažnai yra ligų pradžia. Liaudiškas posakis „visos ligos nuo nervų“ turi daug tiesos. Patirdamas stresą, žmogus nevalingai įtempia pečių ir juosmens raumenis, kas sukelia skausmą, o skausmas dar labiau didina raumenų įtampą, sukuriant ydingą ratą.
Patarimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą dėl nugaros skausmų daugelio priimamas kaip užuomina, kad jam diagnozuota psichikos liga, kuri vis dar laikoma gėdinga. Tačiau psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip nepasitikėjimas gydytoju ir gydymu, ar per ilgas fizinės veiklos apribojimas, gali ūminį skausmą paversti lėtiniu.
Kaip išvengti nugaros skausmo: prevencijos gidas
Norint išvengti nugaros skausmo, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
Stiprinkite judėjimo sistemą: aktyviai leiskite laisvalaikį – mankštinkitės, vaikščiokite, minti dviratį, plaukiokite, bėgiokite.
Venkite antsvorio: papildomi kilogramai sukelia didesnę mechaninę apkrovą stuburui. Peržiūrėkite savo valgiaraštį.
Mankštinkite raumenis: neleiskite aptingti pilvo ir juosmens raumenims, kurie padeda stuburui išlaikyti fizinį krūvį. Stiprinkite pečių juostą ir klubo sąnarius.
Keiskite kūno pozą: dirbdami dažnai keiskite kūno pozą, atsistokite kalbėdami telefonu, lipkite laiptais. Tai apsaugos skeleto raumenis nuo pertempimo.
Venkite streso: raskite laiko atsipalaiduoti – tinka meditacija, kvėpavimo ir jogos pratimai.
Užtikrinkite kokybišką miegą: miegokite bent septynias valandas, nes tai padeda atgauti jėgas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.