Kūno temperatūra natūraliai šiek tiek svyruoja visą dieną, paprastai vos 0,5–0,7 laipsnio. Aukščiausia temperatūra fiksuojama popiet, tarp 16 ir 18 valandų, o žemiausia – anksti ryte, apie 3–4 valandą. Šie svyravimai susiję su organizmo poilsio ir aktyvumo ciklais, kai naktį energijos suvartojimas yra minimalus.
„Tačiau jei žmogus nuolat jaučia šaltį, net tada, kai kitiems yra šilta, nereikėtų to ignoruoti. Šis simptomas gali būti susijęs su organizmo disfunkcija“, – teigia specialistė.
Hipotireozė: tylus skydliaukės signalas
Viena iš nuolatinio šalčio jausmo priežasčių gali būti hipotirozė. Ši diagnozė atsiranda tuomet, kai skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų, kurie yra itin svarbūs reguliuojant medžiagų apykaitą ir kūno temperatūrą.
Be nuolatinio šalčio jausmo, hipotirozei būdingi ir šie simptomai:
- nuovargis;
- depresija;
- plaukų retėjimas;
- vidurių užkietėjimas;
- menstruacijų sutrikimai;
- žemas kraujo pulsas.
Kaip organizmas palaiko šilumą? Termoreguliacijos mechanizmai
Kūno temperatūra priklauso nuo trijų termoreguliacijos tipų – cheminio, fizikinio ir sąmoningo. Cheminė termoreguliacija – tai šilumos gamyba, už kurią pirmiausia atsakingi kūno raumenys, kepenys ir virškinamasis traktas. Maistinių medžiagų oksidacijos procesai užtikrina, kad pusė cheminės energijos būtų paverčiama šiluma.
Specialistai paaiškina, kad tiems, kurių kūno riebalų sluoksnis storesnis, dažniausiai yra šilčiau nei tiems, kurių riebalinis audinys plonesnis. Riebalai, veikdami kaip barjeras, gali padėti išlaikyti kūno šilumą, bet vis dėlto, gerokai svarbesnis procesas yra pati šilumos gamyba.
Antrasis termoreguliacijos tipas yra fizinis termoreguliavimas. Pastovią kūno temperatūrą organizmas palaiko įvairiais procesais, pavyzdžiui, prakaitavimu, kai kūnui yra per šilta. Taip pat organizme vyksta ir „nepastebimas prakaitavimas“ – vandens garinimas per odos paviršių.
Trečiasis termoreguliacijos etapas yra sąmoningas termoreguliavimas, arba kitaip tariant, veiksmai, kuriems daro įtaką pats žmogus. Pavyzdžiui, jei žmogui karšta, jis eina į pavėsį arba nusirengia papildomą drabužių sluoksnį, o jei šalta – apsirengia šilčiau.
Dažniausios nuolatinio šalčio jausmo priežastys
Reguliarūs ar staigūs šalčio pojūčiai gali rodyti ne tik nepakankamą mitybą ar miego trūkumą, bet ir rimtesnes sveikatos problemas. Atkreipkite dėmesį į šiuos veiksnius:
Kalorijų deficitas ir nepakankama mityba
Jei kasdien negaunate reikiamų maistinių medžiagų ir kalorijų, jūsų medžiagų apykaita sulėtėja, o kūnas negali palaikyti pakankamo šilumos lygio. Norint palaikyti optimalią kūno temperatūrą, reikia suvartoti pakankamai kalorijų. Tam mityba turi būti subalansuota, kitaip tariant, joje turėtų būti pakankamai sveiko maisto, kuriame gausu baltymų, riebalų ir angliavandenių.
Prasta miego kokybė
Termoreguliacijos procesas taip pat gali sutrikti, jei žmogus nėra pakankamai pailsėjęs. Nepakankamas ir prastos kokybės miegas taip pat gali sulėtinti medžiagų apykaitą ir sutrikdyti organizmo gebėjimą efektyviai gaminti šilumą.
Skydliaukės disfunkcija
Skydliaukė yra pagrindinė liauka, atsakinga už medžiagų apykaitą. Jei jos veikla sutrikusi, tai paveikia viso organizmo veiklą, o svarbiausia – organizmo termoreguliaciją ir gebėjimą palaikyti tinkamą šilumos lygį. Hipotireozė (nepakankama skydliaukės veikla) yra viena iš dažniausių šios problemos priežasčių.
Kraujotakos sutrikimai
Jei tam tikra kūno dalis, pavyzdžiui, rankos ir kojos, nuolat šąla, o likusios dalys – ne, tai gali signalizuoti apie kraujotakos sutrikimus. Jei dėl kokių nors priežasčių arterijos yra užsikimšusios, kraujas negali pasiekti galūnių, todėl jos jaučia šaltį.
Geležies arba vitamino B12 trūkumas
Šie elementai yra būtini kraujodaros procesui – jie padeda užtikrinti hemoglobino, atsakingo už deguonies pernešimą į audinius, susidarymą. Jei organizme trūksta šių medžiagų, audiniai deguonimi aprūpinami mažiau. Tai gali sukelti ne tik silpnumą ir dažną šalčio pojūtį, bet ir kitus ryškius simptomus: blyškumą, galvos svaigimą ir dusulį.
Hormoniniai pokyčiai
Moterims šalčio pojūtis gali būti susijęs su hormonų svyravimų laikotarpiais – menstruacinio ciklo fazėmis, nėštumu ar menopauze. Hormonų pusiausvyra veikia tiek kraujotaką, tiek kūno temperatūros reguliavimą, taigi svyravimai gali sukelti tiek staigius karščio pylimus, tiek nepaaiškinamą šaltkrėtį.
Lėtinis stresas arba nerimas
Streso metu organizmas gamina padidėjusį adrenalino ir kortizolio kiekį, kurie sutraukia kraujagysles, ypač galūnių. Dėl to rankos ir kojos tampa šaltos, o žmogui gali būti šalta net labai šiltame kambaryje.
Kaip padėti sau jaustis šilčiau ir kada kreiptis į medikus?
Norint sumažinti nuolatinį šalčio pojūtį, svarbu ne tik pasirinkti tinkamus drabužius, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje rūpintis bendra savijauta. Užtikrinkite subalansuotą mitybą, kokybišką ir pakankamą miegą bei aktyvų dienos režimą.
Taip pat turėtumėte palaikyti normalų geležies ir vitamino B12 kiekį organizme, gerti pakankamai vandens ir stengtis sumažinti streso lygį.
Reguliarūs ar staigūs šalčio pojūčiai yra ženklas, kad organizmas siunčia signalą apie galimas sveikatos problemas. Jei minėti simptomai ilgai nepagerėja arba yra itin intensyvūs, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.