Oda – didžiausias žmogaus organas – reaguoja tiek į vidinius, tiek į išorinius veiksnius. Dėl šios priežasties būtent joje dažniausiai išsivysto onkologinės ligos. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas Jonas Rėklaitis pabrėžia, kad sėkminga kova su odos vėžiu įmanoma tik tuomet, jei žmogus rūpinasi savimi ir atidžiai stebi savo odos pokyčius.
Odos vėžys yra viena dažniausių piktybinių ligų. Gydytojas J. Rėklaitis įsitikinęs, kad ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, dauguma jų anksčiau ar vėliau susidurs su šia liga: „Jeigu mes galėtume sulaukti 120 metų, beveik visi turėtume piktybinį odos naviką“.
Amžius ir kiti rizikos veiksniai
Amžius yra vienas iš veiksnių, lemiančių odos pokyčius ir ligų atsiradimą. Senstant organizmo ląstelės dažnai išsigimsta ir mutuoja, sukeldamos vėžį. Tačiau odos vėžys nėra vien tik amžiaus nulemta liga. Didelę įtaką turi ir odos tipas, intensyvus buvimas saulėje, žvarbus oras ir šaltis – visa tai spartina odos senėjimą ir didina riziką.
Nepaisant to, kad odos vėžys yra plačiai paplitęs, džiugu žinoti, jog tai viena sėkmingiausiai gydomų onkologinių ligų. Įtraukus sergamumą odos vėžiu ir mirštamumą į Vėžio registrą, šie duomenys netgi gerina bendrą onkologinės situacijos statistiką Lietuvoje. Didžioji dalis odos vėžio formų, tokių kaip bazalioma, nustatoma ankstyvosios (pirmos) stadijos ir beveik 100 procentų atvejų yra išgydomos, išskyrus melanomą.
Melanoma: klastinga ir pavojinga liga
Melanoma – tai ypač pavojinga odos vėžio forma, nors ir nustatoma rečiau. Lietuvoje kasmet diagnozuojama keli tūkstančiai naujų odos vėžio atvejų, iš kurių apie 350 yra melanomos. Ši liga gali žaibiškai plisti po visą organizmą kaip piktybinė kraujo liga, o tokiais atvejais medikai neretai tampa bejėgiai.
Melanomos diagnostika yra sudėtinga.
Odos vėžio registravimas gali būti slidus reikalas, nes kartais lazeriu pašalinus odos darinį, net neįtariama, kad tai buvo vėžys – tam būtinas histologinis tyrimas arba biopsija. Pasitaiko atvejų, kai gydytojai šalina odos darinį kaip kosmetinį defektą, nežinodami jo tikrosios prigimties. Be to, dalis melanomų atsiranda ne iš apgamų ir pasižymi ypatingu agresyvumu. Ši liga gali pasireikšti be akivaizdžių pirminių židinių, o metastazės gali išplisti po visą organizmą, paliekant jų kilmę neaiškią.
Kodėl delsiama kreiptis pagalbos?
Odos vėžio procesas dažnai trunka ilgus metus. Sunkiausia situacija susidaro, kai žmogus pastebi neaiškų odos darinį, tačiau delsia kreiptis į specialistus. Šį delsimą lemia įvairios psichologinės priežastys, pavyzdžiui, baimė išgirsti vėžio diagnozę. Gydytojas J. Rėklaitis pasakoja, kad tarp jo pacientų yra net medikų, kurie, žinodami, kas yra melanoma, vis tiek leidžia jai augti. Tai savęs apgaudinėjimas, tikintis, kad liga išnyks savaime.
Kartais negyjančios žaizdos ar šašai ant odos ignoruoja metus, kol pasiekia kritinę stadiją. Tokios situacijos kelia klausimą, ar visada pakankamai gerai mokame nustatyti odos vėžį.
Kada kreiptis į odos ligų specialistą?
Nedelsiant kreiptis į odos ligų specialistą būtina, jei pastebėjote bet kokį neaiškų darinį ant odos, arba jei anksčiau buvęs apgamas pasikeitė: pakito jo dydis, forma, spalva, jis ėmė niežėti ar kraujuoti. Ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi, ypač kalbant apie melanomą.
Nors medicinos literatūroje nurodoma, kad žmonės su daugybe apgamų labiau linkę sirgti odos vėžiu, gydytojas J. Rėklaitis iš savo praktikos negali to patvirtinti. Priešingai, melanoma dažniau pasireiškia tiems, kurie neturi apgamų, kurių oda yra lygi. Įgimti, dideli apgamai paprastai kelia mažiau pavojaus supiktybėti nei įgyti dariniai.
Nors pasaulyje kuriami galingi dermatoskopai ir kiti medicinos prietaisai, jie ne visada padeda išvengti diagnostikos klaidų. Būtina gydytojo nuojauta ir patirtis, kad atpažintų įtartinus pokyčius.
Svarbu žinoti: ko vengti ir kaip apsisaugoti?
Gydytojai griežtai įspėja nekišti rankų prie odos darinių – netrinti jų spiritu ar jodu, nespaudinėti, nekrapštyti. Jodo preparatai gali sukelti alergiją, dermatitą ar egzemą. Dar pavojingiau, kai odos dariniai gydomi liaudiškomis priemonėmis, pavyzdžiui, ugniažolėmis, kurios gali sukelti stiprią alerginę reakciją ar net nudegimą.
Odos vėžys nevienodai pasiskirsto ant kūno. Bazalioma dažniausiai atsiranda ant veido, ypač ant nosies, kur oda plonesnė. Melanoma, nors ir susijusi su saulės žala, dažniausiai išsivysto tose vietose, kurias dažniausiai dengia drabužiai: moterims – ant blauzdos, vyrams – ant juosmens. Veido oda yra atsparesnė, tačiau ir ant jos gali atsirasti ikivėžinių pakitimų. Svarbu saugoti nuo saulės ausis ir sprandą, ypač vyrus, kurie nemėgsta nešioti galvos apdangalų. Ilgainiui ant ausų gali susidaryti skausmingų sukietėjimų – chondrodermatitų, kuriems prireikia chirurginio gydymo.
Norint išvengti vadinamųjų senatvės dėmių ir kitų odos pažeidimų, būtina odą nuolat maitinti ir saugoti nuo saulės. „Gilias iškirptes mėgstančioms moterims reikėtų prisiminti, kad stiprus nudegimas paskatina pigmentinių dėmių atsiradimą“, – pabrėžia J. Rėklaitis. Šiuolaikinės apsaugos priemonės, tokios kaip kremai su UV filtrais, galvos dangalai ir ilgomis rankovėmis marškiniai, padeda efektyviai apsisaugoti nuo žalingų saulės spindulių. Pigmentinės dėmės ir keratomos – tamsiai rudos spalvos gerybiniai navikai – yra vienas iš odos senėjimo požymių, kurių atsiradimą galima pristabdyti tinkama priežiūra ir apsauga.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.