Pastaruoju metu vis daugiau žmonių po profilaktinių kraujo tyrimų išgirsta diagnozę – padidėjęs cukraus kiekis. Pavyzdžiui, vaistininkė Kristina Šnirpūnienė pasakoja apie pacientę, kuriai nustatytas gliukozės kiekis siekė apie 6 mmol/l. Ši moteris, gavusi siuntimą pas endokrinologą ir receptą, susidūrė su daugybe neatsakytų klausimų: ar tai jau cukrinis diabetas, ar tik laikinas sutrikimas? Kodėl ji susirgo, jei beveik nevartoja cukraus? Ar teks laikytis griežtos dietos ir kasdien gerti saują tablečių?
„Tai dažniausi klausimai, kuriuos girdime vaistinėje. Žmonės išgąsdinami diagnozės ar recepto, bet retai gauna aiškų paaiškinimą, kas iš tiesų vyksta jų organizme“, – komentuoja K. Šnirpūnienė.
Padidėjęs cukraus kiekis: kada tai pavojaus signalas, o kada – tik laikinas sutrikimas?
Svarbu žinoti, kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje dar nereiškia, jog žmogui iškart diagnozuojamas cukrinis diabetas. Kartais hiperglikemiją sukelia stresas – tiek fizinis, tiek emocinis. Vaistininkės teigimu, vienam pacientui gliukozės kiekis padidėjo po operacijos, kitai moteriai – praėjus mėnesiui po mamos mirties. Abu atvejai rodo, kaip jautriai organizmas reaguoja į sukrėtimus – cukraus rodikliai laikinai pakyla, bet vėliau gali savaime normalizuotis.
„Streso metu organizmas išskiria daug kortizolio – antinksčių hormono, kuris trikdo įprastą insulino veikimą. Kai šis hormonas ilgą laiką išlieka pakilęs, ląstelės tampa atsparios insulinui ir nebegali efektyviai perdirbti gliukozės į energiją. Tada cukrus, vietoj to, kad būtų panaudotas raumenyse, pradeda kauptis riebaliniame audinyje. Ilgainiui tai gali paskatinti antro tipo cukrinio diabeto vystymąsi“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Panašų poveikį gali sukelti ir hormoniniai sutrikimai – tiek vyriškojo testosterono, tiek moteriškojo estrogeno disbalansas, pavyzdžiui, sergant policistinių kiaušidžių sindromu ar vartojant anabolinius steroidus. „Įtakos turi ir tam tikros endokrininės ligos, tokios kaip Kušingo sindromas ar hipotirozė.
Todėl labai svarbu, kad konsultuojantis su gydytoju pacientas atvirai aptartų visus jaučiamus simptomus – net ir tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo susiję su cukraus kiekiu kraujyje“, – pažymi vaistininkė.
Kas iš tiesų lemia antro tipo cukrinio diabeto išsivystymą?
Antro tipo cukrinis diabetas dažniausiai išsivysto dėl kelių priežasčių: paveldimumo, nesubalansuotos mitybos, mažo fizinio aktyvumo ir su tuo susijusio antsvorio ar nutukimo. Riziką taip pat didina rūkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas – šie veiksniai neigiamai veikia kasą ir trikdo visą medžiagų apykaitos sistemą. Liga pasireiškia tuomet, kai kasa pradeda gaminti per mažai insulino arba organizmo ląstelės tampa jam atsparios.
Pirmieji simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra dažnas alkio jausmas, stiprus troškulys, sausa oda, dažnas šlapinimasis, energijos stoka, suprastėjęs regėjimas. Tačiau neretai diabetas nustatomas visai netikėtai – atliekant įprastus kraujo tyrimus.
„Jei tyrimo metu nevalgius nustatoma, kad gliukozės kiekis kraujyje siekia nuo 5,6 iki 6,9 mmol/l, tokia būklė vadinama prediabetu. Tai dar nėra liga, bet jei nieko nedaroma, jis gali išsivystyti į tikrąjį diabetą. Gera žinia ta, kad anksti pastebėjus problemą, ją dažnai galima suvaldyti be vaistų – koreguojant mitybą ir gyvenimo būdą“, – pabrėžia vaistininkė.
Mitybos principai, padėsiantys suvaldyti gliukozės kiekį be kraštutinumų
Kalbėdama apie mitybą, K. Šnirpūnienė ramina – tai tikrai nereiškia bado ar griežtų draudimų. Esmė – žinoti, ką ir kada valgyti. „Prediabeto ar antro tipo diabeto atveju svarbiausia – subalansuota, reguliari mityba. Tinkami pasirinkimai – daržovės, juoda duona be pridėtinio cukraus, įvairios grūdų košės, pupelės, žirniai, riešutai, liesa mėsa, nesaldūs vaisiai, o vietoj įprastų makaronų – pilno grūdo. Vengti reikėtų bananų, vynuogių, saldumynų, saldintų gėrimų, alkoholio, pusfabrikačių ir jau paruošto maisto, kuriame gausu paslėpto cukraus. Rekomenduojama valgyti 3–4 kartus per dieną“, – pataria vaistininkė.
Pasak jos, jei žmogus turi antsvorio, verta kreiptis į dietologą. O dar geriau – pasinaudoti galimybe apsilankyti diabeto mokykloje. „Didžiuosiuose miestuose veikia specializuotos diabeto mokymo programos. Su šeimos gydytojo siuntimu ten galima gauti išsamią informaciją apie tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, svorio mažinimą ir cukraus kiekio kraujyje valdymą“, – priduria K. Šnirpūnienė.
Nepaisomos rizikos: kokios komplikacijos gresia, ignoruojant ligą?
Vaistininkė pasakoja dažnai susidurianti su pacientais, kurie į jiems nustatytą cukrinį diabetą nežiūri rimtai. Jie nesilaiko mitybos rekomendacijų, vengia vartoti paskirtus vaistus, nereguliariai matuoja cukraus kiekį kraujyje. Tai gali turėti rimtų pasekmių – ilgainiui vystosi komplikacijos: širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas, pėdų nejautra, negyjančios žaizdos, regėjimo sutrikimai ar net apakimas.
„Tokie pacientai dažnai kasdien vartoja dešimtis tablečių, bet jų savijauta lieka bloga, o gyvenimo kokybė – prasta. Todėl svarbiausias sprendimas turi būti priimtas dar pačioje ligos pradžioje – pradėti rūpintis savimi. Kol dar ne per vėlu“, – teigia K. Šnirpūnienė. Sergantieji cukriniu diabetu turėtų rūpintis ne tik pačios ligos gydymu, bet ir bendru organizmo stiprinimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.