Pamėlęs nagas ant kojos piršto ilgai nedavė ramybės 54 metų vilnietei Rimai. Prieš vykdama atostogauti prie Viduržemio jūros, ji užsuko į grožio saloną pasidaryti pedikiūro. Moteris manė, kad negražus nagas galėjo atsirasti dėl netinkamos avalynės arba netyčia susižeidus pirštą sodybos kieme. Daugiau nei pusę metų verslininkė laukė, kol nagas ataugs, tačiau taip neatsitiko. Kai grožio specialistė patarė jai kreiptis į odos gydytoją, Rima net susigėdo, manydama, kad tai tik pėdų priežiūros problema.
Tik apsilankius Nacionaliniame vėžio institute, vilnietei buvo nustatyta tikroji diagnozė – melanoma. „Esu dėkinga grožio specialistei, kuri įtarė piktybinę ligą ir patarė ilgai nedelsti. Jei būčiau negražų nagą pati nusilakavusi, tikriausiai būčiau ir pamiršusi nelemtą dėmę. Svarbu, kad kas nors paragintų ieškoti medikų pagalbos“, – tikino verslininkė Rima.
Melanoma – klastinga liga, ne visada susijusi su apgamais
Odos melanoma dažnai būna matoma, tačiau nieko neskauda. Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas pasakoja, kad neretai žmonės į odos specialistus kreipiasi pernelyg vėlai. Melanoma – piktybinis navikas, išsivystęs iš odoje esančių melanocitų. Nors melanoma sudaro mažiau nei 5 procentus visų odos piktybinių auglių, ji lemia daugiau nei 90 procentų visų mirčių nuo odos vėžio.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių, sukeliančių melanomą, yra ultravioletinė spinduliuotė (saulės poveikis, soliariumai) ir individualios žmogaus savybės, pavyzdžiui, padidėjęs jautrumas saulės spinduliams, daugybiniai apgamai ar pigmentinės dėmės, šeiminė ligos anamnezė. Melanoma gali atsirasti ir tose kūno vietose, kurios nėra veikiamos tiesioginių saulės spindulių. Tačiau kaitinantis saulėje didėja pigmentinių ląstelių genetinės mutacijos tikimybė.
A. Česas įspėja, kad Lietuvoje turime būti pasiruošę didėjančiam melanomos atvejų skaičiui.
Jam antrina ir pasaulinės tendencijos – JAV ši liga užima penktąją vietą, o iki 2030-ųjų prognozuojama, kad ji taps antrąja po krūties vėžio. Nors Lietuvoje nėra tokios kaitrios saulės kaip Europos pietuose, geografinė padėtis lemia didesnį mirtingumą. Skandinavijos ir kitų Šiaurės šalių gyventojai kur kas dažniau serga agresyvia infiltruojančia melanomos forma, kuri greičiau sukelia metastazes. Lietuva patenka į šią rizikos zoną, todėl mūsų šalyje melanoma būna gerokai agresyvesnė, o mirštamumo rodiklis – aukštesnis. Rizika susirgti agresyvesne melanoma labiau gresia šviesios odos, mėlynų akių žmonėms, taip pat turintiems strazdanų.
Kodėl Lietuva atsilieka kovoje su melanoma?
„Iš visų Europos valstybių Lietuva skiriasi tuo, kad penkerių metų išgyvenamumas nuo tos dienos, kai nustatyta melanoma, yra vienas mažiausių“, – teigia A. Česas. Pasak jo, šiuolaikinių gydymo metodų taikymo požiūriu Lietuva atsilieka nuo Europos apie keletą metų. Tai reiškia, kad tam tikra pacientų grupė, kuriems melanoma yra išplitusi į limfmazgius, dar negauna papildomo efektyvaus gydymo. Nors kai kurios medikamentų grupės kompensuojamos, agresyvių melanomos formų sutramdymui trūksta priemonių. Iki šiol padėdavo tik klinikiniai tyrimai ir farmacijos bendrovių parama, tačiau modernus gydymas prieinamas tik daliai pacientų.
Dėl sisteminės melanomos patikros programos kūrimo diskutuojama visame pasaulyje, o Europoje nėra sutarimo dėl apčiuopiamos naudos. Nors Lietuvoje įvairios klinikos organizuoja melanomos patikros dienas, sisteminės programos, apimančios ir jokių nusiskundimų neturinčius asmenis, dar nėra. Melanoma yra matoma liga, kurią galima įtarti aptikus tam tikrų odos pakitimų, tačiau žmonės dažnai mano, kad šie pakitimai savaime praeis.
Kaip atpažinti melanomą ir saugoti save bei vaikus?
Svarbu ugdyti onkologinį budrumą – jei odoje atsirado dėmė, tai nėra smulkmena, būtina pasitikrinti. Gali būti diagnozuojama vos kelių milimetrų melanoma. Nors apgamai retai virsta melanoma, dažniau ji atsiranda lygioje odoje. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų, du trečdaliai iš jų – moterims, vienas trečdalis – vyrams.
Sveikų apgamų spalva yra rusva, jie būna taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, o paviršius švelnus. Tuo metu supiktybėjęs apgamas didėja nevienodai į visas puses, todėl melanomai būdinga netaisyklinga forma. Paviršiaus spalva tampa netolygi, atsiranda ir kitos spalvos intarpų. Neretai darinio kraštai parausta. Melanoma odoje auga greitai. Negydomas navikas skverbiasi gilyn į odą, jo paviršius tampa gruoblėtas, kartais – panašus į mazgą, gali išopėti. Ilgainiui metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, kitose odos vietose ir vidaus organuose.
Anksčiau manyta, kad melanoma aplenkia mažamečius, tačiau Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet nustatoma atvejų, kai suserga paaugliai. Tyrimai rodo, kad melanoma sparčiai plinta ir tarp vaikų, o tai susiję su paveldimumu ir tam tikrų genų mutacija. Jei tėvai sirgo melanoma, jų vaikai turi būti kur kas anksčiau apžiūrimi.
Norint išvengti melanomos, būtina naudoti apsauginius kremus, losjonus, saulėtą dieną vilkėti lengvus drabužius, dengiančius odą, nešioti skrybėlę ar kepurę. Nuo saulės ypač reikia saugoti vaikus ir paauglius, nes pernelyg ilgas laikas saulėje vaikystėje ar paauglystėje didina riziką ateityje. Melanomos, kaip ir krūties vėžio, profilaktikai tinka vitaminas D, kurio moterys Lietuvoje turi labai mažai.
Bet koks odoje atsiradęs darinys, kuris neišnyksta per pusantro ar du mėnesius, – rimta priežastis apsilankyti pas gydytoją. Svarbu įprasti stebėti savo odą, apžiūrėti sunkiai matomas vietas – pažastis, tarpupirščius, nugarą parodyti artimajam. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo sėkmingesnis būna gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.