Mokslininkai vis intensyviau ieško veiksmingų būdų, kaip užkirsti kelią Alzheimerio ligai ir sulėtinti jos progresavimą. Nors sudėtinga įsivaizduoti, kad demencija sergantys pacientai kasdien bėgios ar atliks didelio intensyvumo aerobinius pratimus, tyrimai rodo, kad specifinė fizinė veikla gali tapti esminiu prevencijos įrankiu, ypač rizikos grupėje esantiems asmenims. Naujausi atradimai suteikia vilties ir atskleidžia, kokia fizinė veikla gali ne tik sustiprinti kaulus, bet ir apsaugoti smegenis nuo šios klastingos ligos.
Kodėl jėgos treniruotės – raktas į ilgaamžiškumą?
Jėgos treniruotės, kurių metu raumenys susitraukinėja veikiami išorinio pasipriešinimo, jau seniai pripažįstamos kaip puiki priemonė pusiausvyrai lavinti, laikysenai gerinti ir kritimų prevencijai. Jos yra ypač svarbios vyresnio amžiaus žmonėms, nes įrodyta, kad šie pratimai didina raumenų masę ir kaulų tankį, gerina bendrą judėjimo koordinaciją ir stabilumą. Tačiau dabar mokslininkai atskleidžia dar vieną stulbinantį jėgos treniruočių poveikį – gebėjimą apsaugoti nuo nervų sistemos ligų, tokių kaip Alzheimeris.
Tyrimas su pelėmis atskleidžia netikėtas sąsajas
Žurnale „Frontiers in Neuroscience“ neseniai paskelbtame tyrime mokslininkai išsamiau įvertino jėgos treniruočių įtaką apsisaugant nuo nervų sistemos ligų. Eksperimentams buvo pasirinktos genetiškai modifikuotos pelės, turinčios mutaciją, sukeliančią beta amiloido plokštelių kaupimąsi smegenyse. Šis veiksnys laikomas pagrindiniu Alzheimerio ligos požymiu, mat specifinis baltymas kaupiasi centrinėje nervų sistemoje, pažeisdamas neurologinius ryšius ir sukeldamas ligą.
Tyrimo metu pelės buvo mokomos lipti 110 cm ilgio kopėčiomis, kurių nuolydis siekė 80 laipsnių, o tarpai tarp pakopų – 2 cm. Prie pelių uodegų buvo pritvirtintos apkrovos, atitinkančios 75, 90 ir 100 procentų jų kūno svorio – tai imitavo žmonių treniruotes sporto klube. Po keturių savaičių intensyvių treniruočių, buvo paimti pelių kraujo mėginiai ir nustatytas kortikosterono – pelių streso hormono (atitinkančio žmonių kortizolį) – kiekis kraujo plazmoje.
Jėgos treniruotės mažina streso ir ligos riziką
Ankstesni tyrimai jau parodė, kad padidėjęs kortizolio kiekis, sukeltas streso, didina riziką susirgti Alzheimerio liga. Šio naujo tyrimo metu paaiškėjo, kad jėgos treniruotės padėjo pelėms išlaikyti normalų kortikosterono kiekį kraujyje. Dar daugiau, pelių smegenų audinio analizė parodė, kad sumažėjo beta amiloido plokštelių susidarymas – kritinis žingsnis kovojant su Alzheimerio liga.
„Tai patvirtina, kad fizinis aktyvumas gali pakeisti neuropatologinius pakitimus, kurie sukelia klinikinius Alzheimerio ligos simptomus“, – teigė tyrimo bendraautorius ir San Paulo federalinio universiteto (Brazilija) profesorius Henrique Correia Campos.
Išvados ir ateities perspektyvos
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jėgos pratimai vis dažniau pasirodo esantys veiksminga strategija, padedanti išvengti tiek su senėjimu, tiek su genetiniais veiksniais susijusio Alzheimerio ligos atsiradimo. Mokslininkai mano, kad jėgos treniruočių nauda gali būti paaiškinta jų priešuždegiminiu poveikiu. Šie rezultatai gali būti itin svarbūs kuriant ir taikant ekonomiškai efektyvias viešosios politikos priemones, skirtas mažinti Alzheimerio ligos paplitimą visuomenėje ir gerinti rizikos grupėje esančių žmonių sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.