Nors morkos nuo seno laikomos nepakeičiamu regėjimo eliksyru, vaistininkas D. Auškalnis pabrėžia, kad vien šios daržovės, kad ir kokios naudingos būtų, nepakaks išlaikyti nepriekaištingą akių sveikatą. Morkose iš tiesų gausu karotinoidų, pantoteno rūgšties, flavonoidų, vitaminų B1, B2, PP, C, eterinių aliejų, kalio, kalcio, magnio, fosforo ir geležies.
„Medžiagų įsisavinimo procesui įtakos turi ir tai, kaip morkos yra paruošiamos, patarčiau jas vartoti su riebalais, nes vitaminas A yra tirpus riebaluose, todėl taip geriau pasisavinamas“, – patarimais dalinasi D. Auškalnis. Tačiau jis įspėja, kad bet kurio produkto, įskaitant morkas, nereikėtų perdozuoti. Suvalgius 900 gramų ar daugiau, oda gali net pagelsti, o lėtinis karoteno perdozavimas didina ligų riziką. Subalansuota ir įvairi mityba – raktas į gerą savijautą.
Vitaminų ir mineralų reikšmė akims
Šaltuoju metų laiku, kai žmonės dažniau renkasi riebesnį maistą ir į racioną įtraukia mažiau šviežių daržovių bei vaisių, pavasarį neretai susiduriama su vitaminų ir mikroelementų trūkumu. Tai gali neigiamai paveikti ir akių sveikatą. Siekiant palaikyti gerą akių būklę, vaistininkas rekomenduoja atkreipti dėmesį į maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A, liuteino, zeaksantino, cinko, vitamino E, vario, seleno, B grupės vitaminų ir omega-3 riebalų rūgščių.
„Šios medžiagos apsaugo akis nuo kenksmingų laisvųjų radikalų, šviesos spindulių, stiprina ląsteles ir audinius, sumažina geltonosios dėmės degeneracijos ir kataraktos vystymąsi“, – paaiškina D. Auškalnis. Akims svarbių medžiagų trūkumą gali išduoti įvairūs simptomai: vitamino A ir omega-3 riebalų rūgščių stoka gali pasireikšti akių sausumu ir perštėjimu, liuteino ir zeaksantino stygius gali lemti prastesnį regėjimą, o B grupės vitaminų trūkumas didina akių nuovargį ir gali silpninti regos nervą.
Ne tik papildai: kada kreiptis į specialistą?
Vis dėlto, kartais vien tik vitaminų vartojimo nepakanka. Vaistininkas D. Auškalnis primena, kad labai svarbu reguliariai tikrintis regėjimą, geriausia – kartą per metus. Jei atsiranda neaiškus matymas, regėjimas susilpnėja, pastebimi patamsėjimai, jaučiamas skausmas ar svetimkūnis akyse, atsiranda paraudimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų nedelsti ir nedelsiant kreiptis į oftalmologą.
Akių apsauga nuo aplinkos veiksnių
Didelę įtaką akių būklei daro ir žmogaus gyvenimo būdas, įpročiai bei aplinkos veiksniai. Pavasarį, kai saulė tampa aktyvesnė, vaistininkas pabrėžia būtinybę saugoti akis nuo ultravioletinių spindulių. Tam rekomenduojama nešioti saulės akinius, paženklintus UV-400 arba CE ženklu, kuriuos galima įsigyti ir vaistinėse.
Taip pat svarbu saugoti akis nuo mėlynosios šviesos, kurią skleidžia išmanieji telefonai, kompiuterių ar televizorių ekranai. Ilgas laikas, praleistas prie ekranų ar skaitant knygas, gali varginti akis, sukelti įtampą, paraudimą, kraujagyslių išsiplėtimą, sausumą ir nuovargį.
„Tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų ar mėgsta skaityti knygas, rekomenduočiau pasirūpinti geru apšvietimu, laikytis darbo ir poilsio rėžimo, daryti pertraukas kas valandą po 5–10 min., daryti pratimus, pavyzdžiui, stipriai ir dažnai mirksėti, nukreipti žvilgsnį į tolimą tašką ir po to į artimą, pabūti porą minučių užsimerkus priglaudus šiltus delnus ant akių. Visi šie pratimai padės sumažinti akių nuovargį“, – pataria vaistininkas D. Auškalnis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.