Šiuo metu pasaulyje su cukriniu diabetu gyvena 529 milijonai žmonių. Tai yra milžiniškas skaičius, tačiau, remiantis Vašingtono universiteto mokslininkų atliktu tyrimu, padėtis sparčiai blogės. Jų prognozės rodo, kad iki 2050 metų sergančiųjų skaičius išaugs dvigubai ir pasieks stulbinančius 1,3 milijardo asmenų, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Diabeto tipai ir ligos eiga
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį šios ligos atvejų sudaro antrojo tipo cukrinis diabetas. Gera žinia yra ta, kad jo galima išvengti arba atidėti ligos pradžią, laikantis sveikos gyvensenos principų – subalansuotos mitybos ir palaikant normalų kūno svorį.
Cukrinis diabetas yra lėtinė, nepagydoma liga. Sergant 1-ojo tipo diabetu, žmogaus kasa negamina insulino – hormono, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Šis tipas dažniausiai diagnozuojamas ankstyvame amžiuje, vaikystėje ar paauglystėje, ir sergantiems žmonėms nuolat reikia leistis insuliną.
Tuo tarpu sergant 2-ojo tipo diabetu, organizme išsivysto atsparumas insulinui, arba kasa jo gamina per mažai. Dėl to kraujyje esanti gliukozė nėra efektyviai panaudojama, o jos kiekis nuolat didėja.
Nerimą keliančios globalios tendencijos
Sergamumo diabetu paplitimas pasaulyje yra nevienodas ir prognozuojamos tendencijos rodo ryškius regioninius skirtumus. Pavyzdžiui, numatoma, kad iki 2050 metų Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose sergamumas pasieks 16,8 procento, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione – 11,3 procento, o visame pasaulyje – vidutiniškai 9,8 procento. Šiuo metu diabetu serga apie 6,1 procento planetos gyventojų.
Tyrėjai vieningai tvirtina, kad sergamumo rodikliai didės visose pasaulio valstybėse. „Spartus diabeto atvejų augimas ne tik kelia nerimą, bet ir yra iššūkis kiekvienos šalies sveikatos sistemai“, – pabrėžė pagrindinė tyrimo autorė Liane Ong. Ji taip pat pridūrė, kad diabetas yra glaudžiai susijęs su įvairių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu.
Kodėl sergančiųjų skaičius sparčiai auga?
Didėjantį sergamumą cukriniu diabetu iš dalies lemia nuolat augantys nutukimo rodikliai, kurie jau seniai laikomi vienu pagrindinių rizikos veiksnių. Be to, demografiniai pokyčiai taip pat prisideda prie šios tendencijos – tyrimas atskleidė, kad diabetu dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Svarbu paminėti, kad šiame tyrime nebuvo atsižvelgta į COVID-19 pandemijos poveikį, kurio įtakos mokslininkai dar nespėjo visapusiškai įvertinti.
Šis tyrimas, kurį finansavo Bilo ir Melindos Geitsų fondas, yra platesnės serijos apie diabetą dalis, paskelbta prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“.
Reikalingas pasaulinis atsakas
Tyrimų išvados skatina imtis veiksmingesnių strategijų ne tik klimato kaitos švelninimo, bet ir socialinės nelygybės mažinimo srityse. Didžioji dalis diabetu sergančiųjų gyvena mažų ir vidutinių pajamų šalyse, kur tinkamo gydymo prieinamumas yra labai ribotas. Tai pabrėžia būtinybę stiprinti sveikatos sistemas ir užtikrinti vienodas galimybes gauti medicininę pagalbą visame pasaulyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.