Nors pavasaris dažnai siejamas su gamtos atbudimu, energijos antplūdžiu ir geresne nuotaika, nemaža dalis žmonių šiuo laikotarpiu patiria priešingus jausmus. Juos užplūsta nuovargis, apatija, padidėjusi įtampa ir net liūdesys. Psichologė Ugnė Juodytė paaiškina, kad tokia pavasarinė savijauta gali kilti tiek dėl organizmo pokyčių, tiek dėl vidinių lūkesčių ir aplinkos spaudimo.
Kodėl pavasaris išsekina?
„Organizmas šiuo metu išgyvena gana intensyvų persireguliavimą, nes keičiasi šviesos kiekis, o kartu ir melatonino bei serotonino išsiskyrimo ritmas. Miego bei budrumo ciklas taip pat kurį laiką lieka išsiderinęs, o būtent šis pereinamasis laikotarpis dažniausiai ir išderina nuotaiką“, – aiškina U. Juodytė. Pasak jos, savijautai įtakos turi ir kiti veiksniai: po žiemos dažnai trūksta vitamino D, o prasidėjęs žiedadulkių sezonas gali sukelti fizinį diskomfortą, prastą savijautą ir nuotaikos svyravimus.
Be to, pavasaris daliai žmonių kelia vidinę įtampą dėl lūkesčių sau ir to, ką pavyksta pasiekti. „Žmogus gali matyti aplink daugiau aktyvumo – žmonės bėgioja, važinėja dviračiais, tad jis ima manyti, kad ir jis turėtų turėti daugiau energijos. O jei vidinė būsena yra kitokia – šis kontrastas pats savaime gali kelti įtampą ir stiprinti liūdesį ar apatiją“, – teigia psichologė.
Nuovargis ar pervargimas? Atpažinkite skirtumus
Psichologė U. Juodytė pabrėžia, kad itin svarbu gebėti atskirti paprastą nuovargį nuo pervargimo ar emocinio išsekimo. Paprastas nuovargis įprastai turi aiškią priežastį ir praeina pailsėjus. Po gero miego ar laisvesnio savaitgalio žmogus bent iš dalies atsistato. Tuo tarpu pervargimas kaupiasi ilgiau: poilsis nebeatkuria jėgų taip, kaip anksčiau, o ryte atsikėlus vis dar jaučiamas nuovargis.
Anot jos, tokiais atvejais gali mažėti koncentracija, dažnėti klaidos, atsirasti dirglumas arba emocinis atbukimas.
Taip pat keičiasi santykis su veikla – tai, kas anksčiau rūpėjo, gali pradėti kelti abejingumą. „Tokiais atvejais svarbu stabtelėti ir objektyviai įvertinti savo būseną, o ne bandyti ją ignoruoti. Jei poilsis nebeatstato jėgų, verta mažinti krūvį ir leisti organizmui atsistatyti palaipsniui, o ne per vieną savaitgalį ar trumpą pertrauką“, – pataria psichologė.
Kaip efektyviai atgauti jėgas? Palaipsniai pokyčiai ir sąmoningas poilsis
Anot U. Juodytės, naudinga pradėti nuo labai mažų pokyčių: trumpų pertraukų dienos eigoje, aiškesnių ribų tarp darbo ir poilsio bei sąmoningo atsitraukimo nuo nuolatinio informacijos srauto. Viena dažniausių klaidų, kurią daro emocinį išsekimą ar pervargimą patyrę žmonės, – tai bandymas atsigauti per trumpą laiką. „Dažnai žmonės bando atsigriebti per savaitgalį ar atostogas, nors išsekimas kaupėsi mėnesius. Tokiais atvejais poilsis nebesuveikia taip, kaip žmogus tikisi“, – sako ji.
Kita dažna situacija – bandymas staiga pakeisti įpročius. „Žmonės pradeda jausti nerimą ir, vedami jo, susiplanuoja labai daug pokyčių – pradeda sportuoti, medituoti, skaičiuoti suvalgytus baltymus ir t.t. Visi šie veiksmai naudingi, sukuria kontrolės jausmą, bet išsekusiam organizmui toks staigus pokytis tampa papildomu krūviu“, – aiškina psichologė. Ji atkreipia dėmesį, kad ilsintis svarbu rinktis veiklas, kurios iš tikrųjų padeda atsistatyti, o ne tik užpildo laiką. „Tai gali būti trumpas pasivaikščiojimas, buvimas gryname ore, tyla ar tiesiog trumpas atsijungimas nuo ekranų“, – sako ji. Pasak psichologės, svarbu, kad tokios veiklos padėtų atsitraukti ir sumažintų nuolatinį informacijos srautą, o ne jį pakeistų kitu. Todėl ji rekomenduoja pradėti nuo nedidelių, bet nuoseklių pokyčių. „Galima sąmoningai įsivardyti savo dienos ribas ir bent vieną kartą per dieną jų laikytis, net jei tai tik trumpa pertrauka. Taip pat verta stebėti savo energijos svyravimus ir sunkiausias užduotis planuoti tuo metu, kai jos natūraliai daugiau“, – pataria U. Juodytė. Anot jos, naudinga į dieną įtraukti trumpus atsijungimo momentus – pavyzdžiui, išeiti į lauką, pabūti tyloje ar tiesiog trumpam sustoti.
Lėtinis stresas – nematomas priešas
Reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad 28 proc. Lietuvos gyventojų įtampą patiria kasdien, o dar 38 proc. – bent kartą per savaitę. Kartą per 1–2 savaites įtampą jaučia 17 proc. respondentų, o 11 proc. nurodo su ja susiduriantys rečiau.
„Trumpą laiką patiriamas stresas nėra savaime blogas, jis būtinas normaliai organizmo funkcijai palaikyti ir yra neišvengiamas. Problema slypi lėtiniame strese, nuolatinėje įtampoje, kuomet ši būsena tampa kasdienė ir nepastebima. Įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinė įtampa silpnina imuninę sistemą, didina insulto riziką, tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – teigia visuomenės sveikatos ekspertė Jūratė Jackytė-Kiršė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nors dalis gyventojų renkasi sveikesnius būdus atsipalaiduoti, tokius kaip miegas (40 proc.), bendravimas (31 proc.) ar fizinis aktyvumas (29 proc.), nemaža dalis vis dar renkasi žalingus sprendimus: 13 proc. nurodė rūkymą, 12 proc. – alkoholį, dar 12 proc. – raminamuosius vaistus. Šie duomenys pabrėžia sąmoningo ir sveiko atsipalaidavimo poreikį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.