Vasarį daugelis patiria didžiausią emocinį ir fizinį krūvį, o vėlyvas pavasaris šią slogią būseną tik dar labiau užtempia. Psichologė Rosita Pipirienė teigia, kad būtent šiuo laikotarpiu dažnėja išsekimo, pervargimo ir net fiziologinių ligų, susijusių su psichologiniu išsekimu, paūmėjimai.
„Pavasarį yra paūmėjimas išsekimų, pervargimų ir net fiziologinių ligų, kurios yra susijusios su psichologiniu išsekimu. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad žmogus yra gamtos dalis. Natūralu – organizmas po žiemos išsekęs, persirgęs virusais, o toks atkritimas yra labai pavojingas ir emociškai. Tuomet visa emocinė energija ir resursai yra skiriami išlaikyti fiziologinį kūną. Pavyzdžiui, susigūžus vaikščioti, nes šalta. Vietoje to, kad gyvybinę energiją skirtume kūrybai, gyvenimo džiaugsmui, meilei – ji skiriama išlaikyti kūną ir vengti „iškritimo“. Visada sakau pacientams – turėkite galvoje, kad jūsų psichologiniai resursai dirba didžiulį darbą, nes bando išlaikyti kūną sveiką ir fiziologiškai, ir psichologiškai“, – komentuoja psichologė.
Gamtos galia: kelias į atsigavimą
Norint pasiruošti šiam sudėtingam laikotarpiui, R. Pipirienė pataria saugotis persidirbimo, užtikrinti pakankamą miego kiekį, gerai maitintis ir kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.
„Pagrindinis dalykas, ką reikėtų daryti – tai gaudyti pavasarį gamtoje. Tai yra tarsi terapija – mes turime pamatyti besiskleidžiančius žiedus, mat žiedas pats iš savęs yra gyvybė, didžiausias energetikos koncentratas. Dėl to žmonės, atėjus pavasariui, ir bėga į mišką žiūrėti žibučių, snieguolių. Jeigu arti jūsų nėra miško, tada nusipirkite gėlių, kurios skleidžiasi, ir jas pasimerkite kambaryje. Svarbu gamtoje praleisti kuo daugiau laiko – nebūtina labai aktyviai sportuoti, galima išeiti pauostyti, kaip naujai kvepia žemė, žolė ir pumpurai“, – pataria psichologė.
Protinė apkrova ir nuotolinis darbas: pavojai pavasarį
Paradoksalu, tačiau pavasarį protinė apkrova dažnai didėja – prasideda nauji projektai, atsiskaitymai, nors žmogaus organizmas tam dar nėra pasiruošęs nei fiziškai, nei psichologiškai.
„Negrįžimas į fizinį darbą taip pat prisideda prie dažnėjančių skundų dėl išsekimo – žmogus net neišeina iki automobilio, nepereina per gryną orą ir negali įkvėpti pavasario kvapo. Kai žmogus ilgai iš namų dirba, jis net nejunta gamtos atsigavimo, tai kaip jam pačiam fiziškai atsigauti? Žmogaus psichika vis dar lieka apimta žiemos apatijos. Darbas namuose yra patogus, galima dirbti iš bet kurio pasaulio krašto, bet su tuo reikia elgtis labai atsargiai. Jeigu pavasaris būtų ankstyvas, 50 proc. šitų išsekimų net nebūtų“, – įsitikinusi R. Pipirienė.
Vaistininkės įžvalgos: ką rinktis, kai kamuoja stresas?
Vaistininkė Goda Papaurėlytė antrina, kad pavasarį ypač daugėja žmonių, besiskundžiančių emocinėmis problemomis. Vis daugiau klientų ieško preparatų nuo streso, nerimo ir nemigos.
„Kalbėti apie bėdas jauni žmonės nėra linkę, retas, kuris pasisako, kas sukelia stresą. Pasiteiravus apie dirgiklius, dažniausiai atsakoma, kad mažai kas streso nekelia šiomis dienomis. Darbas ir karinė situacija pasaulyje minimi dažniausiai. O kodėl žmonės nešneka su mumis apie tokias problemas? Nes skuba. Retas, kuris atėjęs į vaistinę nori joje užsibūti ilgiau nei 5 minutes. Pamatę ilgesnę eilę į vaistinę net nebeina ir renkasi užsisakyti vaistinius preparatus internetu į namus. Įprastai pacientai teiraujasi veiksmingo preparato, kuris padėtų įveikti stresą, nemigą bei nerimą. Dažnai paminima, kad daug preparatų išbandyta, niekas nepadėjo, prašo „kažko stipresnio“, – pasakoja vaistininkė.
Ypatingai išaugo valerijono preparatų pardavimai. Jie populiarūs ir padeda nusiraminti, greičiau užmigti bei pagerinti miego kokybę. Vis dėlto, vaistininkė įspėja apie valerijono vartojimą.
„Valerijoną visgi reikėtų vartoti atsargiai, kadangi jo poveikis yra gana stiprus ir vartojamas didesnėmis koncentracijomis kiekvieną dieną kai kuriems jis gali sukelti galvos skausmą ar svaigimą. Be to, valerijonas nėra rekomenduojamas nėščiosioms bei maitinančioms moterims“, – atkreipia dėmesį G. Papaurėlytė. Patiriantiems stresą ir nerimą ji pirmiausia rekomenduoja augalinius preparatus, tokius kaip pasiflora ar ašvaganda – natūralius anksiolitikus, pasižyminčius stresą mažinančiu poveikiu.
„Taip pat galima rinktis kompleksinius papildus, kuriuose galima rasti ir minėtų augalų ekstraktų, ir kitų, tokių kaip gama-amino sviesto rūgštis (GABA), magnis, vitaminas B6 ar 5-hidroksitriptofanas (5-HTP). Tačiau nereikėtų pasikliauti vien tik vaistinėje įsigytais preparatais, kadangi gyvenimo būdas turi labai didelę įtaką tvarkantis su psichologinėmis problemomis“, – pabrėžia G. Papaurėlytė.
Gyvenimo būdo pokyčiai: mažais žingsneliais link harmonijos
Vaistininkės teigimu, keisti gyvenimo būdą svarbiausia mažais žingsneliais, o pagrindinis uždavinys – rasti streso dirgiklius ir pasistengti juos pašalinti.
„Nerimą juntantys žmonės yra labiau linkę į sėdimą gyvenimo būdą, tad pradėti galima nuo padidinto fizinio aktyvumo – jei naudojamasi viešuoju transportu, išlipti stotele ar dviem anksčiau, laisvu laiku eiti pasivaikščioti aplink gyvenamąjį rajoną ar pasirinkus dominančią sporto šaką pradėti eiti į užsiėmimus. Fizinės veiklos metu atsipalaiduojama, o išsiskyrę laimės hormonai pagerina nuotaiką. Nerimui mažinti taip pat gali būti atliekami kvėpavimo pratimai – pastarasis būdas šiuo metu yra gana populiarus“, – sako ji.
Mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį kovojant su nerimu ir stresu. Derėtų maitintis reguliariai, įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto. Kokybiškas maistas suteiks daugiau energijos, žmogus nesijaus apsunkęs ir dienos metu jausis geriau. Svarbu sumažinti kofeino bei alkoholio vartojimą.
„Žmogaus sveikatai ir emocinei būklei ypatingai svarbus pastovaus cirkadinio ritmo palaikymas: organizmas, reaguodamas į rutiną, pagal tai sutvarko visą hormonų veiklą, todėl reikėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu visą savaitę. Vakarais, bent 2–3 val. prieš miegą, patariama atsisakyti mėlyną šviesą skleidžiančių elektronikos prietaisų ar bent jau naudoti mėlynos šviesos filtrus – svarbiausio miego hormono melatonino koncentracija kraujyje padidėja reaguodama į tamsą, tad jei iki pat to momento, kai žmogus eina miegoti, jis bus šviesoje, tikėtina, kad užmigti bus sunkiau“, – apibendrina vaistininkė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.