Atšilus orams, o dabar jau ir ištisus metus, Lietuvoje ypač lengvai plinta erkių platinami užkratai. Vidutiniškai per vieną liepos dieną erkiniu encefalitu šalyje užsikrečia trys žmonės, kas rodo ligos sergamumo piką vasaros mėnesiais. Tačiau didelis pavojus išlieka visą šiltąjį laikotarpį, o rudeniop atsargūs turi būti ir grybautojai.
Klimatas Lietuvoje lėmė, kad erkės aktyvios tampa jau ankstyvą pavasarį ir neskuba slėptis rudenį, miegodamos vos kelis mėnesius per metus.
„Šiemet erkės labai aktyvios, buvo pastebėtos ir per atšilimą vasarį, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) medicinos entomologė Milda Žygutienė. – Lietuvoje turime tik 3 mėnesius, kai erkės nebūna aktyvios. Didelę įtaką erkių gyvenimui padarė klimato kaita. Juk sniegą ir minusinę temperatūrą dažnai turime tik trumpą viduržiemį.“
Nors ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį erkių gausa sumažėja, o žmonės rengiasi šilčiau, tai neturėtų mažinti budrumo. Statistika rodo stabiliai didelį sergamumą: 2021 m. Lietuvoje nustatyti 365 erkinio encefalito atvejai, o 2022 m. – 377. Laimo liga, kita erkių platinama infekcija, plinta dar sparčiau: 2021 m. fiksuota 1780 ligos atvejų, o 2022 m. – net 2380.
Kaip apsisaugoti: vakcinacija ir prevencija
Nuo erkinio encefalito efektyviai apsaugo vakcinos. Medikai pataria skiepytis šaltuoju metų laiku, tačiau pasiruošti erkių aktyvumo pikui dar nevėlu.
„Birželio pradžioje pasiskiepijus nuo erkinio encefalito imunitetas gali būti įgytas vasaros viduryje. Antra vakcinos dozė rekomenduojama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmojo skiepo. Dvi savaitės po antrosios dozės susiformuoja imunitetas ir likusį erkių sezoną jau gali gyventi saugesnis. Jeigu žmogus nesiruošia skubiai atostogauti, pirmą vasaros pusę dar sėdės prie kompiuterio, birželį gali panaudoti imunizacijai“, – patarė M. Žygutienė.
Vėliau reikia užbaigti visą vakcinacijos schemą: trečia skiepo dozė skiriama po 5–12 mėnesių.
„Šis skiepas tikrai saugus, jo aprašą, kaip ir kiekvieno vaisto, galima persiskaityti. Vakcina nuo erkinio encefalito siūloma net vaikams nuo vienų metų, o jos efektyvumas išties didelis. … Gali pasireikšti rankos skausmas dūrio vietoje, kartais atsirasti paraudimas. Bet tai nežymūs požymiai, kurie nė kiek nesumenkina tos vakcinos naudos“, – paaiškino M. Žygutienė.
Aplinkos tvarkymas ir erkių plitimas
Pastaruosius metus Vilniuje netilo diskusijos dėl miesto žaliųjų plotų šienavimo politikos. Specialistė džiaugiasi, kad sostinėje žolė jau pjaunama, – nelaukiama, kol pievos užaugs žmonėms iki pažastų. Nors tokia aplinka saugesnė, vis tiek negalima būti tikram, kad mieste nesutiksite erkės.
„Žolė pradėta pjauti laiku, ne birželį, kai erkės jau būna išsibarsčiusios. Erkių platinamų ligų požiūriu praėjusių metų patirtis buvo nekokia. Aukšta žolė mieste ne tik sustiprina viruso cirkuliacijos gyvybinį ciklą, bet ir pagerina erkių išgyvenamumo sąlygas. Kuo daugiau turime erkių, tuo didesnė galimybė, kad žmogus susidurs su infekuotu parazitu“, – akcentavo M. Žygutienė.
Erkėms Lietuvoje palankias sąlygas sudaro drėgnas klimatas, miškingos vietovės ir aukšta žolė. Joms pakanka pasimaitinti vos vieną kartą per vystymosi stadiją ir tris kartus per visą gyvenimą. Smulkūs graužikai, miško žvėrys ir paukščiai padeda erkėms plisti, nes ant gyvūnų kūno jos gali išbūti ir savaitę, taip nukeliaudamos didelius atstumus.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Ramiai leidžiant laiką gamtoje, gražią dieną gali sudrumsti įsisiurbusi erkė. Svarbu negaišti laiko ir veikti kuo skubiau.
„Vos pamačius ją reikia kuo skubiau šalinti. Traukimas vyksta labai paprastai – suimame erkę kuo arčiau odos ir staigiu tiesiu judesiu truktelime į viršų. Kuo tą erkę ištraukti? Jeigu turite pincetą – puiku. Bet dažniausiai po ranka jo nebūna, tad tinka visi metodai, kurie padeda pašalinti erkę iš odos. Galima traukti net pirštais, nes labai svarbu veikti greitai. Kuo greičiau pašalinsite erkę, tuo geriau. Nauda bus daug didesnė, jeigu veiksite išsyk, o ne važinėsite po miestą ieškodami pagalbos, kas galėtų ištraukti erkę“, – patarė M. Žygutienė.
Laikas yra ypač svarbus, nes įsisiurbęs voragyvis erkinio encefalito virusą perduoda labai greitai, mat jis yra erkių seilių liaukose. Laimo ligos sukėlėjui perduoti reikia kur kas ilgesnio laiko – ne pirmųjų valandų, o pirmos ar antros paros. Greitai ištraukus erkę, net užsikrėtus Laimo ligos sukėlėju, galima save apsaugoti.
Ligos simptomai ir kada kreiptis į gydytoją
Jeigu erkė buvo įsisiurbusi, nemalonaus nuotykio nereikėtų pamiršti. Artimiausią mėnesį derėtų stebėti savo organizmą, ar nepasireiškė ligos požymiai.
„Tą dieną, kai buvo įsisiurbusi erkė, galima net kalendoriuje pasižymėti, kad geriau žinotume, kurį laiką turime būti budrūs dėl savo sveikatos. Erkinio encefalito požymiai panašūs į gripo: neaukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmai, kartais išryškėja sprando raumenų skausmai. Jeigu žinote, kad buvo įsisiurbusi erkė ir pastebėjote tokius požymius, privalu kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Laimo ligos simptomai yra kitokie. Dažniausiai pasireiškia klaidžiojanti raudonė. Įsisiurbimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri keičia savo dydį ir paraudimo intensyvumą. Raudonės dydis gali būti nuo kelių centimetrų iki pusės metro skersmens. Pastebėjus tokį reiškinį taip pat reikia kreiptis į gydytoją ir pasipasakoti, kad buvo įsisiurbusi erkė. Tuomet dėl diagnozės ir tolesnių veiksmų jau spręs medikai“, – pasakojo M. Žygutienė.
Erkinio encefalito pasekmės ir svarba skiepytis
Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra – taikomasi tik į ligos simptomus. Kai pasireiškia sunki ligos forma, daugumai žmonių prireikia gydymo ligoninėje. Erkinis encefalitas – sudėtinga liga, o tik nedaugelis, persirgę besimptome forma, gali būti vadinami laimės kūdikiais.
„Ligos pasekmės gali būti labai įvairios. Apie 30 proc. asmenų, sirgusių erkiniu encefalitu, liekamieji reiškiniai niekur nedingsta ir po ligos. Jų sudėtingumas ir trukmė skiriasi. Dėl erkinio encefalito asmuo gali atsidurti neįgaliojo vežimėlyje, prarasti darbingumą. Tarp vyresnių asmenų pasitaiko net mirties atvejų. Erkinis encefalitas gali palikti ir mentalinių pasekmių: po ligos gali būti sunku susikoncentruoti, dėstyti mintis, vargina miego sutrikimai, suprastėjusi atmintis. Šie požymiai įvardijami tarsi kaip lengvesni, bet su jais reikia toliau gyventi ir gyvenimo kokybei jie labai smarkiai atsiliepia, – įspėjo M. Žygutienė. – Sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali išvengti kontakto su gamta. Nebent jis iš namų visai nebeišeina. Todėl nereikėtų manyti, kad erkės tavęs nepasieks. Mano pasiūlymas būtų visiems pasiskiepyti. Tikrai gyvenimas daug ramesnis tampa, kai gali jaustis drąsiai.“
Milda Žygutienė pabrėžia, kad gyvename endeminėje zonoje, kur erkių galima sutikti visur: parkuose, miškuose. Todėl noras leisti laiką gamtoje, ypač uogavimo, grybavimo ar žoliavimo sezonais, turėtų būti suderintas su atsakinga apsauga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.