Ispanų psichiatras José Luisas Marínas ragina susirūpinti: psichikos sveikata vis dažniau tampa socialinių tinklų žaidimo aikštele, o tai yra ne tik nerimta, bet ir ypač pavojinga. Gydytojo teigimu, esame apsupti nuomonės formuotojų, apsimetančių terapeutais, ir tai kelia grėsmę, nes psichikos sveikata – ne memas, o rimta sritis, reikalaujanti profesionalaus požiūrio.
Susirūpinimas visuomenės psichikos sveikata Ispanijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, reikšmingai išaugo po COVID-19 pandemijos. Ispanijos psichikos sveikatos konfederacijos tyrimo duomenimis, net 87,4 proc. gyventojų mano, kad visuomenės psichikos sveikata pastaraisiais metais pablogėjo. Viena iš temų, kuria vis garsiau kalba psichikos sveikatos specialistai, yra neatsakingas socialinių tinklų vaidmuo. Apie tai įspėja ir J. L. Marínas, psichiatras bei Tarptautinio psichoterapijos mokymo forumo prezidentas.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad kai kurie nuomonės formuotojai siekia padidinti savo sekėjų skaičių, subanalindami tam tikrus psichikos sutrikimus. „Tokie sutrikimai, kaip depresija, sumenkinami tam, kad būtų greitai pritraukiamas dėmesys ir renkami sekėjai, tačiau tai nėra nekalta“, – teigia psichiatras.
Pavojinga klaida: pasikliauti ne specialistų patarimais
J. L. Marínas išskiria vieną iš pagrindinių pavojų, kuriuos kelia socialiniai tinklai žmonėms, kenčiantiems nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Dažna klaida – pasitikėti patarimais, kuriuos dalija asmenys, neturintys nei psichiatrijos, nei psichologijos išsilavinimo. Pasak gydytojo, tokie veiksmai gali turėti rimtų ir negrįžtamų pasekmių. Norėdamas jų išvengti, jis ragina kreiptis į psichologinį ar psichiatrinį gydymą, pagrįstą specialistų žiniomis ir ilgamete patirtimi šioje srityje.
„Psichikos sveikatai reikia gydymo, o ne pozavimo“, – primena jis, akcentuodamas, kad realios pagalbos gali suteikti tik kvalifikuoti profesionalai.
Pažeidžiamiausi – paaugliai
Vienas iš labiausiai pažeidžiamų segmentų, kurie, pasak gydytojo J. L. Maríno, priima paviršutiniškus patarimus kaip stebuklingus sprendimus, yra paaugliai. Nuolatinis jų buvimas socialiniuose tinkluose lemia, kad jie nuolat mato tokio pobūdžio vaizdo įrašus, o tai tiesiogiai veikia jų supratimą apie psichikos sveikatą ir jos gydymo būdus.
„Atalaya“ fondo atliktas tyrimas atskleidžia, kad 54 proc. Ispanijoje gyvenančių jaunuolių nuo 15 iki 29 metų amžiaus teigia patiriantys nuotaikos sutrikimų simptomų. Iš jų 28,5 proc. šie simptomai pasireiškia nuo vidutinio iki sunkaus lygio.
Šios amžiaus grupės pažeidžiamumas, taip pat ir žmonių, kurie patiria ar yra patyrę psichikos sveikatos problemų, pabrėžia būtinybę pasitikėti tik specialistais, turinčiais patikrintų psichologijos ir psichiatrijos žinių. Šiuo klausimu psichiatras J. L. Marínas kviečia susimąstyti ir pačius profesionalus, sakydamas: „Galbūt nuomonės formuotojų, kalbančių psichikos sveikatos temomis, tiek daug todėl, nes mes, specialistai, jiems užleidžiame vietą.“
Galiausiai psichiatras užbaigia savo įspėjimą pabrėždamas, kad bet kokiu atveju žmonėms padeda ir gyvybes gelbsti tik profesionali pagalba. Būtent tokios pagalbos ir reikėtų ieškoti, jei emocinės pagalbos poreikį jaučiate patys arba su tokiais sunkumais susiduria jums artimas žmogus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.