Politiko šeima įklampinta? Milžiniškos skolos privertė bankrutuoti viešąją įstaigą

Klaipėdos rajone, Trušelių kaime, užregistruota viešoji įstaiga „Kitas žingsnis“ atsidūrė finansinių sunkumų gniaužtuose ir yra priversta skelbti bankrotą. Ši žinia sulaukia ypatingo dėmesio dėl to, kad įstaigos įkūrėja ir vadovė yra Indrė Neimantė, žinomo Lietuvos politiko ir parlamentaro Karolio Neimanto sutuoktinė. Įstaigos nemokumo procesas pradedamas dėl susikaupusių beveik 20 tūkst. eurų skolų, kurios kelia rimtų klausimų apie jos valdymą ir finansinę drausmę.

Finansinė bedugnė: kodėl „Kitas žingsnis“ pasiekė bankroto ribą?

Bankroto procedūra viešajai įstaigai „Kitas žingsnis“ pradedama ne teismo tvarka, penkių kreditorių susirinkimo sprendimu. Šis susirinkimas įvyko kovo 20 dieną, o jo protokolas jau pasiekė Registrų centrą, oficialiai patvirtindamas nemokumo proceso pradžią. Ypatinga detalė yra tai, kad tarp kreditorių figūruoja ir pati Indrė Neimantė. Tai reiškia, kad dalis įstaigos skolų yra susijusios su jos pačios suteiktais finansavimais ar paskolomis.

Situacijos sudėtingumą iliustruoja faktas, jog įstaigai nepavyko pasiekti susitarimo su kreditoriais dėl pagalbos ar skolų restruktūrizavimo. Tai rodo gilų finansinį įstaigos pažeidžiamumą ir galbūt prastą valdymą, kuris privedė prie visiškos aklavietės. Didžiąją dalį įsipareigojimų, net 85 procentus visų skolų, sudaro įsiskolinimai dviem pačios įstaigos dalininkėms. Konkrečiai, parlamentaro sutuoktinei Indrei Neimantei „Kitas žingsnis“ yra skolinga per 8 tūkst. eurų. Kita dalininkė turi susigrąžinti dar per 8,4 tūkst. eurų. Likę įsipareigojimai kitiems kreditoriams yra žymiai kuklesni.

Viešosios įstaigos misija ir atsakomybė: Neimantės vaidmuo

Viešoji įstaiga „Kitas žingsnis“ buvo įsteigta 2019 metais Indrės Neimantės iniciatyva, siekiant, tikėtina, vykdyti tam tikrą visuomenei naudingą veiklą, būdingą šio tipo organizacijoms. Nuo 2020 metų spalio mėnesio Indrė Neimantė oficialiai ėjo įstaigos vadovės pareigas, o jos kadencija turėjo tęstis iki pat 2025 metų liepos. Bankrotas nutraukia šią veiklą anksčiau laiko ir kelia klausimų apie tai, kaip buvo valdomi finansiniai srautai ir kodėl buvo sukauptos tokios didelės skolos, ypač kai didžioji dalis jų – „vidinės“.

Šis įvykis ne tik meta šešėlį ant konkrečios viešosios įstaigos ir jos vadovybės, bet ir pabrėžia didesnę problemą – viešojo sektoriaus ir su juo susijusių asmenų finansinės atsakomybės svarbą. Kai politiko šeimos nariai steigia ir valdo viešąsias įstaigas, visuomenė natūraliai tikisi aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų. Įstaigos „Kitas žingsnis“ bankrotas dėl beveik 20 tūkst. eurų skolų, iš kurių didžiąją dalį sudaro įsipareigojimai pačioms dalininkėms, neabejotinai taps diskusijų objektu ir gali paskatinti atidžiau vertinti panašių organizacijų veiklą ateityje.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 17 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *