Karštą dieną daugelis žmonių susiduria su nemaloniais negalavimais, dėl kurių net baiminasi iškelti kojos iš namų. Tačiau paprastas įprotis – gerti daugiau vandens ir papildyti organizmo atsargas įvairiais mikroelementais, tarp jų ir magniu – gali padėti atsikratyti ne tik galvos skausmų, bet ir nemalonaus prakaito kvapo.
Viena moteris, patyrusi šią transformaciją, prisipažino: „Suabejojau, ar dar esu gyva, atlėgo galvos skausmas. Negalėjau tuo patikėti, man atrodė, kad sapnuoju.“ Jos istorija rodo, kad elementari kūno priežiūra gali turėti milžinišką poveikį savijautai.
Dehidratacija: tylusis kraujo krešulių ir insulto priešas
Nors vasaros karščiai džiugina poilsiautojus, aktyviai leidžiantiems laiką lauke, pavyzdžiui, važinėjantiems dviračiais ar darbuojantiems sode, jie gali sukelti rimtą sveikatos krizę. Prakaitavimas, galvos svaigulys ir apatija dažnai kyla dėl staigaus skysčių netekimo organizme.
Prakaitavimas yra natūrali organizmo funkcija, padedanti vėsinti kūną karštyje. Mūsų kūne yra beveik trys milijonai prakaito liaukų, kurios išskiria drėgmę, taip padėdamos palaikyti optimalią kūno temperatūrą ir išvengti perkaitimo. Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas profesorius Dalius Jatužis įspėja, kad pernelyg didelis skysčių praradimas sukelia ne tik nemalonų troškulį.
„Dėl skysčių praradimo didėja kraujo krešumas, o tai reiškia, kad kraujagyslėse gali susidaryti krešulių. Jei šie krešuliai užkimš širdies vainikines kraujagysles ar nukeliaus į galvos smegenis, tai gali sukelti tiesioginę grėsmę žmogaus gyvybei“, – pabrėžia profesorius D. Jatužis. Jis priduria: „Skysčių netekimas, kitaip sakant, dehidratacija, yra svarbus trombozės rizikos veiksnys. Tai turėtų žinoti kiekvienas.“
Net ir nedidelis skysčių trūkumas gali būti pavojingas, ypač jei žmogus turi pažeistas kraujagysles, net jei iš pirmo žvilgsnio nejaučia akivaizdžių simptomų, išskyrus tirštesnį kraują.
Kiek vandens gerti ir kaip atpažinti dehidrataciją?
Profesorius D. Jatužis pataria karštomis dienomis visada turėti su savimi gertuvę ir reguliariai gerti vandenį, nelaukiant, kol ims džiūti burna ar kamuos troškulys. Šie pojūčiai jau signalizuoja apie vandens trūkumą organizme.
Nors universali taisyklė dėl išgerto vandens kiekio neegzistuoja, medikai paprastai rekomenduoja per dieną išgerti apie 2–2,5 litro vandens, arba bent 8 stiklines. Intensyviai sportuojantiems, sunkų fizinį darbą dirbantiems ar pirtyje besilepinantiems žmonėms šio kiekio gali prireikti ir daugiau.
Svarbus dehidratacijos požymis yra šlapimo spalva. Jei ji yra ne blyški, o gintarinė, arbatos ar oranžinė, tai aiškus ženklas, kad organizmui trūksta vandens ir būtina papildyti skysčių atsargas.
Skysčių ir elektrolitų svarba smegenims bei širdžiai
Profesorius D. Jatužis pabrėžia, kad skysčių pusiausvyra yra gyvybiškai svarbi ne tik siekiant išvengti kraujagyslių ligų. Dehidratacija neigiamai veikia visą organizmą, įskaitant galvos smegenis, ir gali sukelti galvos skausmus bei kitus nemalonius pojūčius. Skysčių trūkumas karštą dieną lėtina pažinimo funkcijas – tampa sunkiau susikaupti, įsiminti informaciją, atbunka pojūčiai. Tai reiškia, kad dehidratacija tiesiogiai veikia mūsų protinius gebėjimus ir intelektą.
Kalbant apie vaistų dozes vasarą, profesorius rekomenduoja pasitarti su gydytoju. Nors vienkartinis aspirino tabletės nepaėmimas neturės esminio poveikio, svarbiausia yra nuolat palaikyti skysčių balansą ir skirti dėmesio bendriems rizikos veiksniams: gyvenimo būdui, mitybai, miego higienai, kurie padeda atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas.
Su prakaitu organizmas praranda daug elektrolitų, kurie yra būtini normaliai širdies ir galvos smegenų veiklai. Tai natrio, kalio jonai ir magnis, turintis didelę įtaką protinei veiklai. Šie elektrolitai taip pat netenkama viduriuojant ar vemiant. Todėl būtina nuolat atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.
Magnio trūkumas: simptomai ir svarba
Gamtos dovanos – lapinės salotos, miško uogos, vaisiai ir daržovės – yra svarbiausias mikroelementų, tarp jų ir magnio, šaltinis. Jei šių produktų mityboje trūksta, būtina ieškoti papildymo.
Profesorius D. Jatužis atkreipia dėmesį, kad kraujo tyrimai ne visada tiksliai parodo magnio trūkumą organizme, nes jo kiekis ląstelėse skiriasi nuo esančio kraujyje. Dėl to žmonės, nors ir jaučiasi prastai, gali matyti „normos ribose“ esančius tyrimų rezultatus. Ankstyvieji magnio trūkumo požymiai gali pasireikšti kaip pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, nuovargis ir silpnumas. Svarbu į šiuos simptomus žiūrėti rimtai ir nepriskirti jų vien karščiams.
Ypač pažeidžiami magnio trūkumui yra žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, astma, cukrinis diabetas ar osteoporozė. Su prakaitu organizmas taip pat greitai praranda kalio ir natrio druskas.
Skysčių atsargoms papildyti rekomenduojama rinktis mineralinį vandenį be angliarūgštės burbuliukų, o ne vandentiekio ar šulinio vandenį, nes mineralinis vanduo jau turi reikalingų elektrolitų. Toks pasirinkimas yra daug sveikesnis už vaisvandenius.
Atpažinkite insultą: gyvybiškai svarbūs simptomai
Nors galvos svaigimas, sunkumas vaikštant ar „vatinės“ kojos gali būti įvairių negalavimų ženklai, jie taip pat gali įspėti apie artėjantį insultą – grėsmingą ligą, galinčią suluošinti žmogų visam gyvenimui. Svarbu žinoti pagrindinius insulto požymius, kad galėtumėte laiku padėti sau ar kitam.
Trys pagrindiniai insulto simptomai yra:
- Staiga perkreiptas arba paralyžiuotas veidas.
- Netikėtai nusilpusi ranka.
- Sutrikusi kalba (sunku aiškiai kalbėti, pasakoti ar suprasti kitų kalbą).
Šie požymiai gali pasireikšti atskirai arba kartu, tačiau jei pasireiškia bent vienas iš jų, tikimybė, kad tai insultas, yra daugiau nei 60 procentų. Taip pat gali atsirasti pusiausvyros sutrikimų ar vienos kūno pusės nutirpimas.
Įtarus insultą, būtina nedelsiant kviesti greitosios pagalbos medikus. Kiekviena minutė yra brangi, ypač per pirmąsias „auksines valandas“, kai dar galima taikyti šiuolaikinius gydymo metodus, tirpdančius ar pašalinančius krešulį. Nespecifiniai simptomai, tokie kaip galvos svaigimas ar bendras silpnumas, turėtų būti aptarti su šeimos gydytoju, kuris atliks reikiamus tyrimus ir nustatys negalavimo priežastį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.