Vizitai pas odontologą daugeliui kelia nerimą ir baimę, o tai dažnai apsunkina efektyvų bendravimą su specialistu. Kaip sukurti sklandų dialogą, kuris padėtų pasiekti geriausių gydymo rezultatų ir sumažintų stresą? Psichologai pabrėžia atvirumo ir aiškumo svarbą, siekiant, kad tiek pacientas, tiek gydytojas jaustųsi išgirsti ir suprasti.
Gero ir blogo bendravimo esmė odontologo kabinete
Psichologai teigia, kad geras bendravimas tarp dviejų žmonių yra tuomet, kai jie pasikalba ir pasiekia savo tikslus. Paciento tikslas yra būti išgirstam ir gauti kokybišką gydymą, o gydytojo – kuo paprasčiau ir efektyviau sužinoti reikiamą informaciją, kad gydymas būtų sklandus. Idealus bendravimas reiškia atvirą, paprastą ir nieko nenuslepiantį dialogą, kai abi pusės gali klausti, aiškintis ir suprasti viena kitą.
Labai svarbu bendrauti ne profesiniu žargonu, o kuo paprasčiau. Tas pats galioja ir pacientui: jis turėtų savo problemą paaiškinti taip, kad gydytojas gerai suprastų. Pavyzdžiui, jei labai skauda dantį, nereikėtų sakyti, kad jį „maudžia“ – svarbu pasirinkti tikslesnius žodžius.
Dažniausiai pasitaikančios bendravimo kliūtys
Netinkamas bendravimas pasireiškia ir tuomet, kai nėra išsakomi lūkesčiai. Pavyzdžiui, vizito metu odontologas aptinka gilių, sisteminių problemų burnoje, tačiau pacientas, galbūt rūpinasi papildomomis savo sveikatos problemomis, bet nepasako gydytojui, kad šią akimirką neturi finansinių galimybių ar laiko ilgam gydymo procesui. Tokiu atveju pacientai nepasako, ko jie nori tiksliai.
Nors odontologijos srityje konsultacijos metu daugelis dalykų atrodo pakankamai aiškūs, bendravimo problemų vis dėlto kyla. Dažniau jos kyla ne dėl pasiekto rezultato, o dėl gydytojo bendravimo arba gydytojo nepasitenkinimo paciento bendravimu. Tai užkerta kelią ne tik atviram dialogui, bet ir tolimesniam paciento lankymuisi pas tą specialistą.
Dėl nesusikalbėjimo dažniausiai kalta situacija. Mes kiekvienas „atsinešame“ į konsultaciją savo gyvenimą: paciento gyvenimas nesustoja vien dėl to, kad jis yra odontologo kėdėje, ir odontologo gyvenimas nesustoja dėl to, kad jis yra darbe.
Mūsų galvose ir toliau verda mūsų gyvenimai, ir tai dažniausiai yra pagrindiniai trukdžiai efektyviam bendravimui. Tokiais atvejais žmonėms sunku susikaupti ir susitelkti į kitus. Kartais kaltę galima suversti ir neišmokimui bendrauti – būna žmonių, kurie per gyvenimą neišmoksta to daryti, ir tai gali būti taikoma tiek odontologui, tiek pacientui.
Odontologo atsakomybė už sklandų dialogą
Vis dėlto didesnę atsakomybę dėl bendravimo esame linkę užkrauti odontologui. Taip yra todėl, kad pacientas, būdamas odontologo kėdėje, yra pažeidžiamoje situacijoje. Tai vieta, kurioje gaunama paslauga, ir tai galima pavadinti netgi galios santykiu. Tas, kuris suteikia paslaugą, gali numalšinti ar sukelti skausmą, ir nuo jo priklauso tolesnė žmogaus sveikata. Toks žmogus dažniausiai turi didesnę situacijos kontrolę ir nuo jo labiau turėtų priklausyti bendravimo eiga.
Kaip baimė paralyžiuoja efektyvų bendravimą?
Odontologinių procedūrų baimės tikrai gali labai riboti bendravimą konsultacijos metu ir netiesiogiai riboti gerą konsultacijos rezultatą. Žmonės atsineša labai įvairių baimių: skausmo baimę, ar tiesiog baimę apsilankyti pas odontologą. Nėra drąsu ar malonu atsisėsti į kėdę, kurioje galima pajusti skausmą. Baimė mažina mūsų gebėjimą bendrauti. Aiškiai kalbėti galime tuomet, kai esame susikaupę, pakankamai geros nuotaikos, ramūs, pavalgę, išsimiegoję, kai neskauda. Bet kai jaučiama baimė, bendravimas nustumiamas į antrą planą.
Psichologės patarimai: įveikite odontologo baimę
Situacijas, kai bijoma sėdėti odontologo kėdėje, galima spręsti įvairiai. Nereikėtų savęs pliekti, jeigu stengiatės nusiraminti, bet to padaryti nepavyksta. Mes ne taip dažnai lankomės pas odontologus, kad galėtume pakankamai praktikuoti nusiraminimą ir greitai tai išmoktume.
Ką galima padaryti? Pirmiausia labai padeda tiesiog išsakyti savo emocijas. Net jeigu to niekada nedarote, pabandykite pasakyti odontologui: „Žinote, aš bijau, man neramu, nemalonu, nesmagu.“ Toks pasisakymas yra didelė pagalba ne tik jums, bet ir odontologui, nes kitu atveju jis gali tiesiog nežinoti, kad jums reikia dėl to pagalbos. Jeigu pasakysite, kad bijote, odontologas supras, kad atlikti gydymą reikia švelniau ir atsargiau.
Ką žmogus gali padaryti pats? Tai galėtų būti visiškai paprasti, elementarūs atsipalaidavimo pratimai. Atsisėskite į kėdę ir, kol specialistas ruošiasi darbui, užsimerkite, penkis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, pabandykite įsivaizduoti ką nors malonaus, nusikelkite mintimis į ten, kur jums gera. Tai galima kartoti net ir odontologui dirbant.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.