Rūkymas – vienas sunkiausiai atsikratomų įpročių, mat cigarečių sudėtyje esantis nikotinas yra tarp didžiausią priklausomybę sukeliančių medžiagų. Dažnam rūkaliui noro imti cigaretę neatbaido net ir kraupi statistika: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2021 metais dėl tabako vartojimo mirė daugiau kaip 8 milijonai žmonių. Iš jų apie 1,2 milijono mirties atvejų lėmė pasyvus rūkymo poveikis, paveikęs, pavyzdžiui, nerūkančius šeimos narius.
Nepaisant to, sėkmingai mesti rūkyti daugeliui tampa didžiausiu gyvenimo iššūkiu. Toronto universiteto Kanadoje atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis rūkalius bando mesti rūkyti net 30 kartų, kol jam tai pavyksta.
Kada organizmas pradeda atsigauti?
Gera žinia ta, kad vos per 2–12 savaičių nuo metimo rūkyti pagerėja žmogaus kraujotaka ir plaučių funkcija, teigiama Amerikos plaučių asociacijos tyrime. Praėjus metams, koronarinės širdies ligos rizika sumažėja perpus, lyginant su rūkančiaisiais.
Vaistininkas M. Laukštarupis pabrėžia asmeninės motyvacijos svarbą įveikiant šią priklausomybę, laikydamas ją pagrindine metimo rūkyti prasme. Jis įspėja, kad žmonės linkę piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis, skirtomis atsisakyti nikotino.
„Absoliučiai pagrindinis veiksnys yra motyvacija. Jei jos nėra, nėra jokios prasmės. Galima taikyti pakaitinę nikotino terapiją abstinencijai mažinti, pavyzdžiui, kramtomąją gumą ir pleistrus. Tinkamai pritaikius vieną ar kitą priemonę, galima sulaukti džiuginančių rezultatų, tačiau ji nebus veiksminga be tikro noro mesti rūkyti“, – teigia vaistininkas.
Metus rūkyti gerėja ne tik fizinė, bet ir psichologinė savijauta. Vaistininkas paaiškina, kaip greitai pastebimas sveikatos pagerėjimas:
„Žmonės ir patys negali atsistebėti, kaip pamažu jiems pradeda taisytis sveikata – pavyzdžiui, grįžta uoslė, skonio pojūtis, išnyksta varginantis kosulys, netgi refliukso bėdos. Kai kurie jau taip būna pripratę prie silpnesnės sveikatos, jog negali atsidžiaugti grįžusiomis jėgomis.
Tai stipriai paveikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – sugrįžta gyvenimo kokybė, noras juo džiaugtis“, – sako M. Laukštarupis.
Pulmonologės įžvalgos: amžiaus svarba ir grįžtama žala
Dažnam rūkaliui atrodo, jog atsisakyti šio žalingo įpročio neįmanoma arba nėra prasmės, esą sveikatos nesusigrąžinsi. Tačiau Šeškinės poliklinikos gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič teigia, kad metimo rūkyti nauda yra didžiulė.
„Rūkymo žala, jeigu žmogus meta rūkyti iki 40 metų, yra grįžtama. Tai reiškia, kad daugelis šių kenksmingų poveikių sumažėja. O žalos stiprumas priklauso nuo to, kiek laiko žmogus jau rūko“, – teigia gydytoja.
Vis dėlto, jeigu rūkoma daug metų ir jau išsivysčiusi lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), tikėtis visiško sveikatos pasitaisymo neverta, mat šiai ligai užsivedus, žmogus visą likusį gyvenimą privalės vartoti vaistus. Tyrimai rodo, kad geriausia mesti rūkyti bent iki 40–42 metų, tuomet organizmas sugeba atkurti dalį funkcijų ir lieka tik kliniškai nematomi pakenkimai. Nors grįžtamumo mastas priklauso nuo rūkymo „bagažo“, metusieji rūkyti sulauks lėtesnio ligos progresavimo nei tie, kurie rūko toliau.
Pulmonologė pabrėžia, kad nuolatinis rūkymas gerokai padidina širdies ir kraujagyslių pažeidimų bei krūtinės anginos riziką. „Galbūt pastebėjote, jog ilgai rūkantys žmonės ne tik dūsta, bet dažnai skundžiasi kojų skausmu, nes yra taip pažeistos jų kraujagyslių arterijos, kad galūnės nepakankamai aprūpinamos krauju. Į kojų skausmą rūkaliai neturėtų numoti ranka, kadangi tokie pažeidimai neretai nesunkiai gali lemti galūnių amputaciją“, – įspėja gydytoja.
Gydytojo vaidmuo ir artimųjų parama
T. Volosevič pastebi, kad net jei pacientas priešinasi minčiai mesti rūkyti, svarbu pasinaudoti kiekviena galimybe pasikalbėti apie žalingą rūkymo poveikį. Diskusijų metu turi būti atvirai aptariama žala paciento sveikatai, pasyvaus rūkymo keliamas pavojus šeimos nariams ir finansinė rūkymo našta.
„Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas privalo pasiteirauti apie paciento rūkymo dažnumą, pirmosios cigaretės surūkymo laiką ir norą mesti rūkyti. Tokie klausimai gali parodyti priklausomybės laipsnį ir pasiruošimą atsisakyti šio įpročio, o tai yra labai svarbi informacija, padedanti parengti individualų metimo rūkyti planą, kurį sudaro konkretūs patarimai, kitų susitikimų planavimas, pažangos stebėjimas“, – sako gydytoja.
Gydytoja pulmonologė pripažįsta, jog metimo rūkyti kelias nėra tiesi linija, o nesėkmės yra proceso dalis. Net ir nustojus rūkyti, gali pasitaikyti atkryčių. Todėl labai svarbi artimųjų parama ir rūpestis. „Nerūkančių šeimos narių dalyvavimas konsultacijų metu gali labai sustiprinti šią paramos sistemą. Nors sprendimą mesti rūkyti galiausiai priima pats žmogus, mediko padrąsinimas gali pakreipti svarstykles naudinga linkme ir padidinti motyvaciją neskatinant gynybinio nusistatymo“, – pataria gydytoja.
(Ne)saugesnės alternatyvos: elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas
Elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako prietaisai dalies visuomenės laikomi saugesnėmis tradicinio rūkymo alternatyvomis. Tačiau, pasak gydytojos, vis dar trūksta tyrimų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Teiginiai, kad elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas yra mažiau kenksmingi nei įprastos cigaretės, kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų, ypač dėl to, jog visuomenėje netyla kalbos apie vis jaunesnius vartotojus.
„Kol kas neturime kategoriškų įrodymų, jog šios alternatyvos cigaretėms sukelia plaučių vėžį. Tačiau neužmirškime kitų aspektų – mažėjančio elektroninių cigarečių vartotojų amžiaus. JAV atlikti tyrimai rodo, jog rūkyti pradeda daug jaunesni žmonės, net nuo 10–12 metų, nes jų pardavimas nebuvo uždraustas“, – pasakoja gydytoja pulmonologė.
Gydytojos teigimu, nors dabar suskubta įvesti apribojimus, žala jau padaryta. Vaikus ir paauglius elektroninės cigaretės traukia dėl to, kad jos neturi kvapo ir tėvams sunkiau sukelti įtarimą. Be to, ilgą laiką šiuos gaminius buvo lengva įsigyti, todėl daugelis klaidingai manė, kad jie išvis nekenksmingi. Nors galutinių tyrimų, kuriuose analizuojama e. cigarečių žala, rezultatų dar nepateikta, preliminarūs duomenys rodo galimą poveikį sveikatai, panašų į tą, kurį sukelia tradicinio tabako rūkymas.
„Yra bandoma nustatyti, ar kaitinamojo tabako rūkymas gali sukelti tokius pačius pokyčius kaip ir tabako rūkymas, kuris didina vėžio riziką. Galutinių tyrimo išvadų dar neturime, tačiau kiekviena pridėta cheminė medžiaga, kuri nėra būtina kvėpavimui, yra kenksminga, todėl negalime sakyti ar manyti, jog rūkydami kaitinamąjį tabaką, nepajusime pasekmių“, – sako pulmonologė T. Volosevič.
Kaip teigia ji, ilgalaikis elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako poveikis yra kruopščiai tiriamas, o medicinos bendruomenė nekantriai laukia, ką gali atskleisti šie tyrimai. Kol kas žinia aiški: jokia rūkymo forma nėra saugi, todėl turėtume būti atsargūs, kai kalbama apie šias vadinamąsias „saugesnes“ alternatyvas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.