Naujausi moksliniai tyrimai atveria duris revoliuciniams pokyčiams Alzheimerio ligos diagnostikoje. Mokslininkai intensyviai tiria galimybę, kad ši klastinga liga gali būti aptinkama daug anksčiau, tiesiog pažvelgus į žmogaus akis. Tai suteikia vilties milijonams žmonių visame pasaulyje.
Atraskite ryšį tarp akių ir Alzheimerio: kas iš tikrųjų slypi tinklainėje?
Pats didžiausias iki šiol atliktas tyrimas šioje srityje apėmė 86 asmenų, patyrusių kognityvinius sutrikimus, akių tinklaines ir smegenų audinius, paaukotus mokslui po mirties. Šie audiniai buvo lyginami su donorų, kurių pažintinės funkcijos buvo normalios, mėginiais. Mokslo žurnale „Acta Neuropathologica“ publikuoti rezultatai atskleidė stulbinančius faktus.
Paaiškėjo, kad sergant Alzheimerio liga arba esant ankstyvam pažintinių funkcijų nuosmukiui, tiek smegenyse, tiek akių tinklainėje ima kauptis beta amiloido baltymas. Be to, tyrėjai nustatė, kad sergančių žmonių audiniuose mikroglijos ląstelių, atsakingų už beta amiloido valymą, sumažėjo maždaug 80 procentų. Šie atradimai leidžia manyti, kad tinklainėje galima rasti patikimų biožymenų neinvazinei patikrai ir ligos stebėsenai.
Kodėl akys – centrinės nervų sistemos veidrodis?
Mintis, kad akys gali atskleisti smegenų ligas, nėra visiškai nauja. Amerikos oftalmologijos akademija (AAO) jau anksčiau patvirtino ryšį tarp žmogaus smegenų ir akių audinių. Įrodyta, kad Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis sergančių žmonių akies tinklainė pakinta, o fluorescencinė oftalmoskopija gali padėti išmatuoti beta amiloido kiekį tinklainėje.
„Akies tinklainė yra laikoma galvos smegenų tąsa“, – teigia tyrimo bendraautorė, neurochirurgijos ir biomedicinos mokslų profesorė Maya Koronyo-Hamaoui. Ji pabrėžia, kad akis yra vienintelis centrinės nervų sistemos organas, kurio neapgaubia joks kaulas. Tai atveria galimybes neinvaziniams, saugiems ir palyginti nebrangiems tyrimams.
Akį nuo galvos smegenų skiria nervai, o daugelis smegenų ligų paveikia ir regos nervą, jungiantį galvos smegenis su tinklaine. „Kai smegenyse kas nors negerai, tą rodančių ženklų atsiranda ir akies tinklainėje.
Bent jau tą esame pastebėję po žmogaus mirties ištirtuose audiniuose“, – sako Vanderbilto akių instituto (JAV) tyrimų direktorius Davidas J. Calkinsas.
Esami diagnostikos metodai ir ateities perspektyvos
Iki XXI amžiaus pradžios Alzheimerio ligą buvo galima patikimai diagnozuoti tik po mirties, atliekant skrodimą. Nors šiuo metu egzistuoja keletas tyrimų, tokių kaip stuburo skysčio tyrimas ar galvos smegenų kompiuterinė tomografija, leidžiantys nustatyti su liga siejamų baltymų kiekį, jie yra invazyvūs ir brangūs.
„Turime naujų vaistų Alzheimerio ligai gydyti, tačiau pirmiausia būtina ligą diagnozuoti. Esami metodai yra invazyvūs ir brangūs. Reikalingi nauji Alzheimerio ligos diagnostikos būdai“, – pabrėžia Mičigano universiteto (JAV) neurologas Amitas Sachdevas.
Nors ekspertai perspėja, kad tyrimas atliktas su mirusių žmonių audiniais ir daryti tvirtas išvadas apie gyvo žmogaus kognityvinę būklę vien iš tinklainės tyrimo kol kas sunku, tačiau ryšys tarp smegenų ir tinklainės sveikatos yra neginčijamas. Davidas J. Calkinsas išreiškia viltį: „Tikiuosi, kad ateityje galėsime oftalmologinį tyrimą naudoti kaip alternatyvią priemonę, padedančią dar anksčiau nustatyti galimas pažinimo funkcijos problemas.“ Tai žada naują erą ankstyvojoje Alzheimerio ligos diagnostikoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.