Masinis pasitraukimas iš pensijų fondų Lietuvoje: kas paskatino šimtus tūkstančių gyventojų priimti sprendimą?
Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje – precedento neturintys pokyčiai. Vien per sausio mėnesį prašymus pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų pateikė daugiau nei 300 tūkstančių gyventojų. Toks mastas nustebino tiek finansų rinkos dalyvius, tiek valstybės institucijas, nes iki šiol tokio aktyvumo nebuvo fiksuota.
Ekspertai sako, kad tai gali tapti vienu didžiausių išbandymų visai šalies pensijų sistemai.
Kas nutiko sausį: skaičiai, kurie šokiravo
Sausio statistika parodė itin aukštą gyventojų aktyvumą. Prašymų atsisakyti kaupimo skaičius perkopė 300 tūkst., o tai sudaro reikšmingą dalį visų kaupiančiųjų.
Toks srautas susiformavo per palyginti trumpą laikotarpį, kai gyventojams buvo suteikta galimybė peržiūrėti savo dalyvavimą sistemoje ir priimti sprendimą dėl tolimesnio kaupimo.
Pagrindinės pasitraukimo priežastys
Finansų analitikai išskiria kelis esminius motyvus, lėmusius masinį sprendimą.
1. Neapibrėžtumas dėl būsimos pensijos
Dalis gyventojų abejoja, ar kaupimas fonduose užtikrins didesnes pajamas senatvėje. Investavimo rezultatai svyruoja, todėl žmonės baiminasi rizikos.
2. Ekonominis spaudimas
Augančios pragyvenimo išlaidos verčia gyventojus ieškoti būdų padidinti dabartines pajamas. Atsisakius kaupimo:
- Padidėja „į rankas“ gaunamas atlyginimas
- Sumažėja mėnesio finansinė našta
3. Nepasitikėjimas sistema
Kai kurie gyventojai skeptiškai vertina ilgalaikes valstybės reformas ir jų stabilumą.
Kaip veikia II pakopos pensijų kaupimas
Antroji pakopa paremta mišriu modeliu:
- Dalį įmokų perveda pats darbuotojas
- Dalį – valstybė iš biudžeto
- Lėšos investuojamos finansų rinkose
Tikslas – sukaupti papildomą pensijos dalį šalia „Sodros“ išmokos.
Tačiau investavimas reiškia ir svyravimus – fondų vertė gali tiek augti, tiek mažėti.
Investavimo rizika – kiek ji reali?
Ilgalaikėje perspektyvoje pensijų fondai istoriškai generuoja grąžą, tačiau trumpuoju laikotarpiu galimi nuosmukiai.
Riziką didina:
- Finansų rinkų krizės
- Geopolitiniai konfliktai
- Infliacija
- Palūkanų normų pokyčiai
Pastarųjų metų ekonominis nestabilumas sustiprino gyventojų nerimą dėl sukauptų lėšų saugumo.
Jaunesni vs vyresni: kas traukiasi dažniau?
Pastebima tendencija, kad sprendimą pasitraukti dažniau renkasi:
- Mažesnes pajamas gaunantys asmenys
- Vyresnio amžiaus gyventojai
- Tie, kuriems iki pensijos liko nedaug laiko
Jaunesni gyventojai dažniau lieka sistemoje, nes turi daugiau laiko sukaupti didesnę grąžą.
Ką tai reiškia pensijų sistemai
Masinis pasitraukimas gali turėti kelias ilgalaikes pasekmes:
Mažesnės būsimos pensijos
Nedalyvaujant kaupime, žmogus lieka priklausomas tik nuo valstybinės pensijos.
Spaudimas „Sodrai“
Jei kaupiančių mažėja, didėja našta valstybinei sistemai.
Investicijų mažėjimas
Pensijų fondai yra svarbūs kapitalo rinkos dalyviai – jų lėšos investuojamos į ekonomiką.
Valdžios ir fondų reakcija
Institucijos ragina gyventojus neskubėti priimti sprendimų ir įvertinti ilgalaikes pasekmes.
Pabrėžiama, kad:
- Kaupimas skirtas dešimtmečiams
- Trumpalaikiai svyravimai nėra lemiami
- Valstybės paskata didina galutinę naudą
Pensijų fondų valdytojai taip pat akcentuoja, kad pasitraukimas gali sumažinti finansinį saugumą senatvėje.
Finansų ekspertų patarimai
Specialistai rekomenduoja prieš pasitraukiant įsivertinti:
- Prognozuojamą pensijos dydį
- Asmenines santaupas
- Investavimo patirtį
- Pajamų stabilumą
- Amžių
Sprendimas turėtų būti pagrįstas skaičiavimais, o ne emocijomis.
Alternatyvos kaupimui fonduose
Tie, kurie atsisako II pakopos, dažnai svarsto kitas taupymo formas:
- III pakopos pensijų fondus
- Investicinius fondus
- Nekilnojamąjį turtą
- Indėlius
- Akcijas ar ETF
Tačiau šios priemonės reikalauja daugiau finansinio raštingumo.
Ar tai laikina banga?
Ekonomistai nesutaria.
Vieni mano, kad tai laikinas reiškinys dėl ekonominio nerimo.
Kiti įspėja, kad pasitikėjimo sistema mažėjimas gali tapti ilgalaike problema.
Tolimesni gyventojų sprendimai priklausys nuo:
- Investicijų grąžos
- Valstybės politikos
- Ekonomikos stabilumo
Ką svarbu žinoti dar neapsisprendusiems
Prieš priimant sprendimą verta:
- Pasikonsultuoti su finansų patarėju
- Peržiūrėti fondo rezultatus
- Įvertinti mokesčius
- Apskaičiuoti valstybės paskatos naudą
Skuboti sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Apibendrinimas
Masinis pasitraukimas iš pensijų fondų tapo vienu ryškiausių pastarojo meto finansinių įvykių Lietuvoje. Daugiau nei 300 tūkst. prašymų per mėnesį rodo augantį gyventojų nerimą dėl finansinės ateities.
Vis dėlto ekspertai ragina žvelgti plačiau – pensijų kaupimas yra maratonas, o ne sprintas. Sprendimas pasitraukti gali padidinti pajamas šiandien, bet sumažinti finansinį saugumą rytoj.
Todėl svarbiausia – ne emocija, o ilgalaikė strategija.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.