Lietuvos politikos arenoje pastaruoju metu tvyro įtampa, kurią kursto ne vienas reikšmingas įvykis. Nuo Kapčiamiesčio poligono projekto balsavimo, atskleidusio koalicijos partnerių nesutarimus, iki karštų diskusijų apie kalbos etiką ir nacionalinius šūkius – šalies valdžios koridoriuose verda aistros, o visuomenė atidžiai stebi besirutuliojančius debatus.
Koalicijos įtampa: Kapčiamiesčio poligono balsavimas sukėlė audrą
Antradienį Seime pirmu balsavimu nepalaikius Kapčiamiesčio poligono projekto, Seimo pirmininkas Juozas Olekas išreiškė pasigedęs vieningesnio koalicijos kolegų balsavimo. Nors už projektą balsavo 102 Seimo nariai – vienas aukščiausių rodiklių bendrų balsavimų metu – kai kurie koalicijos partnerių frakcijų, „Nemuno aušros“ ir Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, atstovai balsavo prieš arba susilaikė.
„Visi mes norėjome, kad tas balsavimas būtų vieningesnis. Galime pasakyti, kad net 102 Seimo nariai balsavo už – tai ir vienas aukščiausių rodiklių bendrų Seimo balsavimų“, – teigė J. Olekas. Jis akcentavo, kad svarbiausiais klausimais, ypač tokiais kaip taikos išlaikymas, būtina turėti tvirtą daugumą. Šis klausimas bus aptartas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo posėdyje, tačiau parlamento vadovas neatmetė galimų permainų, siekiant „koalicijos sustiprinimo“.
Tarp balsavusiųjų prieš projektą buvo septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai: Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus. Taip pat trys Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai: Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė. Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius.
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius šį balsavimą pavadino nepriimtinu, o krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas įspėjo apie propagandines klišes ir manipuliavimą informacija.
A. Valotkos pasisakymai apie „negrą“ ir „čigoną“ skaldo visuomenę ir politikus
Kitas aštrus debatas kilo viešojoje erdvėje po Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pareiškimų, kad žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini.
Seimo pirmininkas J. Olekas teigiamai įvertino kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės sprendimą pasikviesti A. Valotką pasiaiškinti, pabrėždamas, kad apie tokius pasisakymus politikai turėtų būti informuojami tiesiogiai, o ne iš žiniasklaidos.
„Manau, kad gerai, kad ministrė pasikvietė pasiaiškinti, kas čia daroma“, – teigė J. Olekas. Kultūros ministrė jau skelbė, jog burs tyrimo grupę, siekdama išsiaiškinti, ar VKI vadovas neperžengė etikos ribų. Nors Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tyrimo nepradėjo, A. Valotka patvirtino nekomentuosiantis kalbos etikos klausimų, kol vyksta tyrimas, tačiau pabrėžė, kad Lietuvoje žmonės neturėtų būti spaudžiami nevartoti tam tikrų žodžių, mat kalba esą priklauso jos kūrėjams.
Kaip skelbta, A. Valotka teigė: „Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. (…) Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <...> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“. Jis pridūrė: „Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra.“
Kultūros ministerija ir ministrė V. Aleknavičienė nepritaria tokiai pozicijai. Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su Žmogaus teisių organizacijos koalicija rengia kreipimąsi į valdžios atstovus, prašydami konkretaus A. Valotkos pasisakymų vertinimo ir veiksmų jo atžvilgiu.
„Lietuva lietuviams“ šūkis ant nusikaltimo ribos? J. Oleko ir docento K. Andrijausko incidentas
Dar vieną karštą diskusiją sukėlė šūkis „Lietuva lietuviams“. Seimo pirmininkas J. Olekas teigia, kad šis šūkis yra įžeidžiantis kitas tautas ir yra „ant nusikaltimo ribos“. Jis pabrėžė, kad Lietuva visada buvo daugiatautė valstybė, kurioje įvairių tautybių atstovai puikiai integravosi ir „papildė ir atšviežino Lietuvos genofondą“.
„Aš manau, kad čia toks, sakyčiau, įžeidžiantis kitas tautas (šūkis). Nes Lietuva visada buvo daugiatautė šalis ir mes labai gražiai sugyvename. Turime šimtametes tradicijas karaimų, žydų ir kitų tautų, kurios gyvena čia ir kėlė mūsų kraštą“, – komentavo J. Olekas, paminėdamas, kad netgi nacionaliniai patiekalai, kaip kibinai, yra kilę iš karaimų kultūros.
Kovo 11-osios minėjimo metu su šiuo šūkiu susijęs incidentas dar labiau paaštrino situaciją. Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Konstantinas Andrijauskas, kaip skelbė asociacijos „Šeima Tauta Valstybė“ vadovas Raimondas Šimaitis, nuplėšė plakatą su užrašu „Lietuva lietuviams“ nuo Čiurlionio tilto. Nors K. Andrijauskas socialiniuose tinkluose patvirtino nuplėšęs plakatą, jis neigė smurtavęs prieš žmones. Vis dėlto, paskelbta policijos informacija, kad docentas „kibo, suplėšė plakatą su užrašu „Lietuva lietuviams“, panaudodamas fizinį smurtą, sudavė į įvairias kūno vietas“. Dėl to docentui pareikšti įtarimai ir skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Šios diskusijos ir įvykiai rodo gilėjančias įtampas Lietuvos politinėje ir visuomeninėje erdvėje, verčiančias susimąstyti apie koalicijos stabilumą, kalbos etikos ribas ir nacionalinės tapatybės sampratą šiuolaikinėje, daugiatautėje valstybėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.