Seimas svarsto svarbų įstatymų paketą, kuriuo siekiama iš naujo apibrėžti ir sustiprinti šeimos sampratą šalies teisės aktuose. Iniciatyva, pristatyta Seimo laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkės Aušrinės Norkienės, akcentuoja palankaus požiūrio į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę, krikščioniškas vertybes bei tautines mažumas skatinimą.
Proponentų vizija: tradicinės šeimos stiprinimas
Pagrindinė iniciatyvos idėja – spręsti demografinius iššūkius ne tik finansinėmis paskatomis. Aušrinė Norkienė pabrėžia, kad vien piniginės injekcijos nebepakanka gimstamumui didinti. „Klaida būtų manyti, kad vien tik pinigais galima išspręsti problemą. Pinigai jau negelbsti gimstamumo, todėl norime pasiūlyti naują kryptį demografinėje politikoje. Šias įstatymo pataisas vadiname gyvybės kultūros projektu. Siūlome kitokį požiūrį į demografinę krizę Lietuvoje. Manome, kad gerais motinystės ir tėvystės pavyzdžiais turime formuoti šeimoms palankią kultūrinę aplinką, kad jos norėtų gimdyti vaikus“, – teigė Seimo vicepirmininkė A. Norkienė.
Pasak jos, šeima turi būti ne tik toleruojama, bet ir gerbiama. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pridūrė: „Kurkime teigiamą požiūrį į šeimą jauniems žmonėms, kad tai yra madinga, labai pilietiška ir patriotiška.“
Oponentų nuogąstavimai: diskriminacija ir konstitucijos pažeidimas
Vis dėlto projektas sulaukė ir aštrios kritikos. Oponuojantys parlamentarai įžvelgė galimą santuokų nesudariusių šeimų ir jose gimusių vaikų diskriminaciją.
Liberalas Eugenijus Gentvilas išreiškė susirūpinimą: „Ignoruojama norma, kad visos šeimos yra lygios – gyvenančios santuokoje ir ne santuokoje. Man atrodo, kad čia daug rizikos su tais projektais, kalbant apie galimą diskriminaciją ne santuokoje gimusių, išaugintų vaikų atžvilgiu.“ Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen papildė, kad siūlomos priemonės problemos nesprendžia, o tik ją gilina. „Demografija nepagerės vien dėl to, kad vaikus nuo mažumės reikia ruošti santuokinei šeimai“, – pabrėžė V.
Čmilytė-Nielsen.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis, atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymo pakeitimai, akcentuojantys krikščioniškąsias vertybes, yra „ant ribos prieštaravimo Konstitucijai“, nes siekiama išskirti vieną religinę bendruomenę.
Konkretūs pokyčiai švietimo ir žiniasklaidos srityse
Jei Seimas pritartų, Švietimo įstatyme būtų įrašyta, kad švietimas grindžiamas santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, pripažinimu. Taip pat siūloma akcentuoti krikščioniškųjų vertybių reikšmę švietime. Projektas numato, kad vienas iš švietimo tikslų yra „parengti asmenį santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, darniam bendravimui šeimoje“. Be to, atsirastų naujas švietimo tikslas – stiprinti krikščioniškos kultūros tradicijas, didinti suvokimą apie tautinių mažumų svarbą valstybei.
Iniciatyvos autoriai taip pat siūlo įstatyme įtvirtinti didesnį tėvų vaidmenį parenkant švietimo kryptis savo vaikams. Neformaliojo švietimo programos būtų taikomos tik turint tėvų ar globėjų pritarimą. Tėvai taip pat galėtų spręsti dėl formaliojo lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų tokių temų poreikio savo vaikui.
Seimui pateiktomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti naują LRT misiją – skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų gimimą. Projektus parengę parlamentarai pastebi, kad šiuo metu tiek LRT, tiek Kultūros politikos pagrindų įstatymuose nėra akcentuojamas poreikis užtikrinti pozityvų požiūrį į santuokinę šeimą ir vaikų auginimą.
Kas toliau?
Švietimo, LRT ir Kultūros politikos pagrindų įstatymų pataisos jau įveikė pateikimo stadiją – už jas balsavo 44 Seimo nariai, 19 buvo prieš, 15 susilaikė. Projektus toliau svarstys Seimo komitetai, o sulaukę Vyriausybės išvados, jie vėl atsiras plenarinėje salėje balandžio 16 d. Tai rodo, kad diskusijos dėl šeimos politikos Lietuvoje dar toli gražu nebaigtos, o galutiniai sprendimai turės reikšmingos įtakos visuomenės ateičiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.