Nuo seno žinoma, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį mūsų savijautai, tačiau vis daugėja mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gali padėti palengvinti net depresijos simptomus. Neseniai Airijoje atliktas 10 metų trukęs tyrimas atskleidė itin svarbią žinią, ypač vyresniems nei 50 metų asmenims: net nedidelis fizinis krūvis, pavyzdžiui, vos 20 minučių pasivaikščiojimas per dieną, gali ženkliai sumažinti depresijos riziką.
Gyvenimo būdo pokyčiai yra vienas iš veiksmingų būdų kovoti su depresija, ir dėl to beveik nekyla klausimų. Pavyzdžiui, pastebėta, kad žmonės, kurių mityba gausi vaisių, daržovių, žuvies ir neskaldytų grūdų, rečiau susiduria su depresija. Be to, 2022 metais atlikta išsami tyrimų apžvalga patvirtino, kad fiziniai pratimai akivaizdžiai palengvina depresijos simptomus. Vis dėlto, iki šiol trūko tikslesnių duomenų apie tai, kiek konkrečiai mankštintis reikia, kad būtų pasiektas maksimalus teigiamas poveikis psichinei sveikatai.
Judėjimas – efektyvi prevencija nuo depresijos vyresniame amžiuje
Naujas, didelio masto longitudinis tyrimas, finansuotas Airijos sveikatos tyrimų tarybos ir publikuotas prestižiniame mokslo žurnale „JAMA Network“, pateikė konkrečius atsakymus. Jame dalyvavo 4 tūkst. Airijos gyventojų, kurių duomenys buvo renkami nuo 2009 m. spalio iki 2018 m. gruodžio mėnesio. Tyrimo dalyviai penkis kartus pildė klausimynus, vertinančius jų patiriamus depresijos simptomus, ir fiksavo savo fizinį aktyvumą per pastarąsias septynias dienas.
Tyrimo autorius Eamonas Lairdas, Limeriko universiteto (Airija) mokslinis bendradarbis, atkreipia dėmesį į augančią depresijos problemą tarp vyresnio amžiaus žmonių: „Deja, depresija tampa vis dažnesnė tarp vyresnio amžiaus žmonių ir yra susijusi su padidėjusia lėtinių ligų, pažinimo funkcijų pablogėjimo, mirtingumo ir savižudybių rizika.“
Tyrimo rezultatai nustebino ir įkvėpė: „Nustatėme, kad vyresnio amžiaus žmonės, vidutinio intensyvumo ir intensyviai fizinei veiklai kasdien skiriantys vos 20 minučių (5 dienas per savaitę), turėjo 16 proc.
mažesnę depresijos simptomų riziką ir 43 proc. mažesnę depresijos tikimybę nei tie, kurie nesimankštino“, – teigė E. Lairdas. Jis pridūrė: „Dvidešimt minučių buvo minimali judėjimo dozė, tačiau pastebėjome, kad kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo ryškesnė nauda psichikos sveikatai.“ Paprastas 20 minučių pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu penkis kartus per savaitę parodė gerokai sumažintą depresijos riziką.
Kodėl judėjimas gerina psichologinę savijautą?
Ekspertai vieningai sutaria, kad geresnė psichinė savijauta yra glaudžiai susijusi su fizine sveikata. Žmogus, kurio nekamuoja lėtinės ligos, dažniau būna pozityvus ir į gyvenimą žvelgia optimistiškiau. Gydytojas psichiatras Thomasas MacLarenas, nors ir neprisidėjęs prie šio tyrimo, pabrėžia: „Yra žinoma, kad lėtinės sveikatos problemos dar labiau sustiprina depresiją ir netgi didina jos išsivystymo riziką. Tyrimo išvados – padrąsinantis ženklas, kad verta reguliariai mankštintis, pavyzdžiui, dažniau ir ilgiau vaikščioti, kad dar labiau pagerėtų nuotaika.“
Yra ir kitų mokslinių paaiškinimų, kodėl mankšta gali sumažinti depresijos riziką. Fizinis aktyvumas pagerina smegenų kraujotaką, o tai tiesiogiai veikia motyvaciją, nuotaiką ir padeda geriau atsispirti stresui. Be to, didėja endorfinų, vadinamųjų „laimės hormonų“, kiekis organizme, kurie malšina skausmą ir gali sukelti euforijos pojūtį.
E. Lairdas pabrėžė, kad fizinis aktyvumas turėtų būti neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. „Stenkitės įtraukti judėjimą į savo kasdienybę ir derinkite tai su pomėgiais, kurie leidžia bendrauti su kitais žmonėmis, nes socialiniai ryšiai taip pat gali būti naudingi psichikos sveikatai“, – patarė jis. „Nepamirškite, kad tai tik vienas iš komponentų, o mityba ir sveikas gyvenimo būdas, ne tik fizinis aktyvumas, taip pat duos papildomos naudos“, – apibendrino E. Lairdas, akcentuodamas holistinį požiūrį į gerą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.