Storosios žarnos vėžio simptomai: požymiai, kurių ignoruoti negalima
Storosios žarnos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje ir Lietuvoje. Kasmet diagnozuojama šimtai tūkstančių naujų atvejų, o pagal sergamumą ši liga patenka tarp dažniausių piktybinių navikų.
Nors medicina sparčiai pažengusi, didžiausia problema išlieka pavėluota diagnostika. Ankstyvosiose stadijose liga gali nesukelti jokių ryškių pojūčių, todėl žmonės linkę ignoruoti pirmuosius signalus arba juos priskiria mažiau pavojingiems virškinimo sutrikimams.
Būtent todėl svarbiausia – žinoti, kokie simptomai gali įspėti apie galimus pakitimus žarnyne.
Ankstyvieji storosios žarnos vėžio simptomai
Pradinėje ligos stadijoje organizmas dažnai „tyli“. Tačiau laikui bėgant atsiranda požymių, kurie tampa vis akivaizdesni.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka
- Bendras organizmo silpnumas
- Pakitę tuštinimosi įpročiai
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
- Kraujas išmatose
- Pilvo skausmai ar spazmai
- Pilvo pūtimas, diskomfortas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
Svarbu pabrėžti: vienas simptomas dar nereiškia vėžio. Tačiau jei požymiai kartojasi ar tęsiasi kelias savaites – būtina pasitikrinti.
Tuštinimosi pokyčiai – vienas svarbiausių signalų
Žarnyno veiklos pokyčiai dažnai tampa pirmuoju ženklu, kad virškinamajame trakte vyksta pakitimai.
Įspėti turėtų:
- Ilgai trunkantis viduriavimas
- Užkietėję viduriai be aiškios priežasties
- Pakitusi išmatų forma (susiaurėjusios, „pieštuko“ tipo)
- Nepilno pasišalinimo jausmas
Tokie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis (hemorojumi, dirgliosios žarnos sindromu), tačiau jų ignoruoti negalima.
Kraujas išmatose – kada sunerimti?
Matomas arba slapto kraujavimo požymis – vienas rimčiausių signalų.
Kraujas gali būti:
- Ryškiai raudonas
- Tamsus, sumaišytas su išmatomis
- Aptinkamas tik laboratoriniu tyrimu
Net jei kraujavimas neskausmingas, jis visada reikalauja ištyrimo.
Bendriniai organizmo simptomai
Kai liga progresuoja, atsiranda bendro pobūdžio požymių:
- Mažakraujystė
- Apetito stoka
- Pykinimas
- Darbingumo sumažėjimas
Šie simptomai atsiranda dėl lėtinio kraujavimo, maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimų ar organizmo uždegiminių procesų.
Kas didina storosios žarnos vėžio riziką?
Nors liga gali išsivystyti bet kam, tam tikri veiksniai riziką ženkliai padidina.
Amžius
Didžioji dalis pacientų – vyresni nei 50 metų. Su amžiumi žarnyno gleivinėje dažniau atsiranda ikivėžinių pakitimų.
Gyvensena
Riziką didina:
- Mažas fizinis aktyvumas
- Sėdimas darbas
- Antsvoris
- Rūkymas
- Alkoholio vartojimas
Mityba
Didelę įtaką daro:
- Perdirbta mėsa
- Mažas skaidulų kiekis
- Riebus, kaloringas maistas
- Daržovių trūkumas
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie žarnyno mikrobiotos svarbą – nesubalansuota mityba keičia bakterijų balansą ir gali skatinti uždegiminius procesus.
Socialiniai veiksniai
Pastebėta, kad liga dažniau nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose visuomenėse, kur vyrauja pasyvesnis gyvenimo būdas.
Kaip nustatomas storosios žarnos vėžys?
Ankstyva diagnostika – svarbiausias veiksnys, lemiantis gydymo sėkmę.
Naudojami tyrimai:
Kolonoskopija
Tai išsamiausias storosios žarnos tyrimas, leidžiantis:
- Aptikti polipus
- Paimti biopsiją
- Pašalinti ikivėžinius darinius
Rektoskopija ir anoskopija
Skirti tiesiosios žarnos ir išangės sričiai ištirti.
Slapto kraujo testas
Laboratorinis tyrimas, galintis aptikti mikroskopinius kraujo pėdsakus išmatose.
Šis testas dažnai naudojamas profilaktinėse programose, nes leidžia įtarti ligą dar prieš pasireiškiant simptomams.
Kodėl ankstyva diagnostika gelbsti gyvybes?
Nustačius ligą anksti:
- Gydymas paprastesnis
- Mažesnė operacijų apimtis
- Didesnis išgyvenamumas
- Galima visiška remisija
Medikų teigimu, ankstyvoje stadijoje aptiktas storosios žarnos vėžys gali būti sėkmingai išgydomas daugeliu atvejų.
Naujausios prevencijos tendencijos
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai:
- Profilaktinės kolonoskopijos nuo 45–50 m.
- Genetiniai rizikos tyrimai
- Dirbtinio intelekto taikymas endoskopijoje
- Mikrobiotos analizė
Taip pat populiarėja namuose atliekami testai, skatinantys žmones tikrintis reguliariai.
Praktiniai patarimai žarnyno sveikatai
Norint sumažinti riziką, specialistai rekomenduoja:
- Valgyti daugiau skaidulų
- Riboti perdirbtą mėsą
- Judėti bent 150 min. per savaitę
- Kontroliuoti kūno svorį
- Atsisakyti rūkymo
- Mažinti alkoholio vartojimą
Net ir nedideli gyvenimo būdo pokyčiai ilgainiui daro didelę įtaką.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nedelskite, jei:
- Kraujuojate tuštinantis
- Simptomai trunka >2–3 savaites
- Staiga krenta svoris
- Atsiranda nuolatinis pilvo skausmas
- Šeimoje buvo žarnyno vėžio atvejų
Laiku atlikti tyrimai gali išgelbėti gyvybę.
Apibendrinimas
Storosios žarnos vėžys dažnai vystosi tyliai, todėl sąmoningumas – stipriausias ginklas. Atpažinus pirmuosius simptomus ir reguliariai tikrinantis, liga gali būti nustatyta anksti, o gydymo rezultatai – itin geri.
Rūpestis žarnyno sveikata šiandien – investicija į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą rytoj.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.