„Širdies, kitaip nei automobilio, neatnaujinsi“, – pabrėžia doc. dr. Kasparas Briedis, LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Struktūrinių širdies ligų intervencijų sektoriaus vadovas. Ši paprasta, bet įtaigi frazė primena apie gyvybiškai svarbų poreikį rūpintis savo širdimi. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, o Lietuva – ne išimtis.
Dažniausios ligos ir klastingi rizikos veiksniai
Kardiologas doc. dr. K. Briedis įvardija dažniausiai Lietuvoje pasitaikančias širdies ir kraujagyslių ligas: arterinę hipertenziją, aterosklerozę, išeminę širdies ligą, galvos smegenų insultą ir įvairias širdies ritmo sutrikimų formas. Tačiau, pasak jo, svarbiausia suvokti, kad už šių diagnozių slypi tie patys rizikos veiksniai:
„Nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas, cholesterolio apykaitos sutrikimai.“
Be to, docentas atkreipia dėmesį į mažiau akivaizdžią, bet pavojingą problemą – vožtuvines širdies ligas, kurios ilgą laiką nesukelia simptomų, bet dažnai tampa širdies nepakankamumo priežastimi.
Prevencija: keturi paprasti žingsniai
Norint apsaugoti širdį, doc. dr. K. Briedis rekomenduoja laikytis kelių esminių principų:
1. Judėjimas: Kasdienis bent pusvalandis vidutinio intensyvumo fizinės veiklos ženkliai sumažina riziką susirgti širdies ligomis.
2. Mityba: „Mažiau druskos, daugiau daržovių, žuvies, viso grūdo produktų, mažiau perdirbto maisto,“ – pataria kardiologas.
3. Žalingų įpročių atsisakymas: Rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas yra vieni didžiausių širdies priešų.
4. Reguliari sveikatos patikra: Bent kartą per metus pasitikrinkite kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Pastebėjus bet kokius nerimą keliančius simptomus, neatidėliokite širdies echoskopijos. „Konsultacija – tai tik pokalbis ir keli paprasti tyrimai, kurie gali išgelbėti gyvybę,“ – akcentuoja docentas.
Širdies nepakankamumas: simptomai, kurių negalima ignoruoti
Širdies nepakankamumas – tai būklė, kai širdis nebepajėgia pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo. Šis negalavimas pasireiškia dėl didėjančių rizikos veiksnių, tokių kaip hipertenzija, nutukimas ar diabetas, ir gali būti miokardo infarkto komplikacija.
Būdingi simptomai, pasak gydytojo, yra:
„Dusulys – ypač lipant laiptais – nuovargis, tinimas, sumažėjęs fizinis pajėgumas, nepaaiškinamas svorio didėjimas dėl skysčių kaupimosi, nuolatinis nuovargis.“
Jeigu anksčiau galėdavote nueiti kelis šimtus metrų be sustojimo, o dabar tenka ilsėtis, arba jei naktį prabundate nuo oro trūkumo – tai aiškūs pavojaus signalai, reikalaujantys nedelsiant kreiptis į medikus.
Klastingos vožtuvinės širdies ligos
Docentas K. Briedis ypač didelį dėmesį skiria vožtuvinėms širdies ligoms, tokioms kaip aortos vožtuvo stenozė, mitralinio ar triburio vožtuvo nesandarumas. Jų klastingumas slypi tame, kad:
„Dauguma šių ligų ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų. Pacientai tiesiog prisitaiko prie laipsniškai mažėjančio fizinio pajėgumo, o dusulį ar nuovargį priskiria amžiui ar stresui, todėl neretai pas gydytoją ateina tik tada, kai liga jau yra pažengusi.“
Reguliarūs patikrinimai yra ypač svarbūs norint jas diagnozuoti ankstyvoje stadijoje.
Revoliucija širdies vožtuvų gydyme: TAVI ir TEER procedūros
Per pastaruosius penkiolika metų širdies vožtuvų gydyme įvyko didžiulė pažanga tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Anksčiau atvira širdies operacija buvo vienintelė išeitis, tačiau šiandien minimaliai invazinės kateterinės procedūros atveria naujas galimybes:
- TAVI procedūra: skirta kateterinei aortos vožtuvo implantacijai. Ji rekomenduojama beveik visiems pacientams nuo 70 metų, nepriklausomai nuo atviros operacijos rizikos.
- TEER procedūra: naudojama kateteriniam mitralinio ar triburio vožtuvo nesandarumo gydymui. Kauno klinikos yra vienintelis centras Baltijos šalyse, atliekantis triburio vožtuvo kateterines TEER procedūras.
Šie metodai yra itin svarbūs vyresnio amžiaus pacientams ir tiems, kurie turi daug gretutinių ligų, nes procedūros mažiau traumuojančios ir užtikrina greitesnį atsigavimą. „Manau, per ateinančius kelerius metus minimaliai invazinės procedūros taps standartu net ir tiems pacientams, kurie nepriklauso didelės rizikos grupėms“, – viliasi doc. dr. K. Briedis, žvelgdamas į medicinos ateitį su optimizmu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.