Kardiovaskulinės ligos išlieka viena dažniausių ankstyvų mirčių priežasčių visame pasaulyje. Siekiant veiksmingiau suvaldyti šių ligų rizikos veiksnius ir užkirsti kelią jų išsivystymui ateityje, Lietuvoje ką tik įsigaliojo atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Apie svarbiausius pokyčius ir jų reikšmę pasakoja Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė ir gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė.
Prevencinės programos naujovės: kas keičiasi?
Vienas esminių atnaujintos programos pokyčių – suvienodinta dalyvių amžiaus grupė. Nuo šiol joje gali dalyvauti tiek vyrai, tiek moterys nuo 40 iki 60 metų (imtinai). Anksčiau buvo kviečiami vyrai nuo 40 iki 54 metų ir moterys nuo 50 iki 64 metų. Tikimasi, kad šis žingsnis paskatins ne tik pavienius asmenis, bet ir šeimas, poras, drauge rūpintis savo sveikata.
„Suvienodinus amžių atsiranda galimybė tiek vyrams, tiek moterims tuo pat metu pasitikrinti, ar neturi kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių, o jei turi – drauge imtis veiksmų ir vykdyti pirmąjį prevencinės programos etapą“, – teigia profesorė J. Čelutkienė.
Be to, atnaujinta programa papildyta naujais laboratoriniais tyrimais, kurie padės dar tiksliau nustatyti kardiovaskulinę riziką ir įvertinti, ar pacientui negresia miokardo infarktas ar kiti širdies ir kraujagyslių ligų įvykiai.
Atsakingas požiūris į sveikatą: 6 mėnesių planas ir vizitų dažnis
Visiems, turintiems didelę ar labai didelę riziką sirgti kardiovaskulinėmis ligomis ir dalyvaujantiems atnaujintoje programoje, bus sudarytas šešių mėnesių prevencinių priemonių planas. Jo metu bus koreguojami nustatyti rizikos veiksniai, o šį procesą kontroliuos šeimos gydytojas. Po pusės metų pacientai turės atvykti į pakartotinę konsultaciją, kurios metu bus įvertinta, ar rizikos veiksniai sėkmingai suvaldyti.
„Jeigu programoje dalyvaujantis asmuo po šešių mėnesių nepasirodys pas šeimos gydytoją, bus laikoma, kad jam nebuvo suteikta prevencinė paslauga. Tikimės, kad šis pokytis paskatins žmones atsakingiau žiūrėti į suteikiamas nemokamas sveikatos saugojimo paslaugas“, – pabrėžia profesorė J.
Čelutkienė.
Keičiasi ir apsilankymo pas gydytoją dažnis, kuris dabar priklausys nuo nustatytos rizikos laipsnio. Anksčiau visi programos dalyviai buvo kviečiami tikrintis kartą per metus. Nuo šiol, esant mažai ir vidutinei rizikai, pakartotinės patikros reikės tik po ketverių metų. Turintys didelę riziką bus kviečiami tikrintis kas dvejus metus, o esant labai didelei rizikai – kasmet.
Dažniausiai aptinkami rizikos veiksniai ir jų valdymas
Gydytoja kardiologė doc. J. Badarienė atkreipia dėmesį, kad prevencinės programos metu net ir visiškai sveikiems žmonėms dažnai aptinkamos su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusios būklės, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis.
„Daugumai Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių šioje prevencinėje programoje, būna nustatomas padidėjęs cholesterolis. Taip pat daugiau negu pusei – apie 60 proc. – programoje dalyvaujančių žmonių nustatomas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas“, – teigia doc. J. Badarienė.
Tokiais atvejais skiriami antihipertenziniai vaistai ir cholesteroliui mažinti skirti statinai, siekiant išvengti tokių kardiovaskulinių įvykių kaip infarktas ir insultas. Kuo anksčiau bus sukoreguoti rizikos veiksniai ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad širdies ir kraujagyslių ligų bus išvengta.
Prevencijos nauda ir iššūkiai: kodėl dalis žmonių nesinaudoja galimybe?
Profesorė J. Čelutkienė pastebi, kad nuo 2015 m. iki pandemijos pradžios mirtingumo nuo kardiovaskulinių ligų kreivė leidosi, o tai rodo prevencinės programos veiksmingumą. Vis dėlto, ligonių kasų duomenimis, prevencinėje programoje sudalyvauja vos apie pusė visų galinčių tai padaryti žmonių.
„Vadinasi, kiti 50 proc. nenori tikrintis arba šeimos gydytojai neskatina jų to padaryti. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta sveikiems, kardiovaskulinėmis ligomis nesergantiems žmonėms. Jeigu asmuo jau buvo sirgęs insultu ar infarktu, arba jam buvo nustatyti kiti reikšmingi širdies ir kraujagyslių pakitimai, tokiu atveju jis jau laikomas lėtine liga sergančiu pacientu ir turi reguliariai lankytis pas kardiologą – vykdomas ilgalaikis stebėjimas ir gydymas“, – paaiškina profesorė.
Docentė J. Badarienė stebisi kai kurių žmonių nenoru dalyvauti programoje ir pasirūpinti savo sveikata ateityje. Dažnai, kol žmogus jaučiasi gerai, jam atrodo, kad nereikia imtis jokių veiksmų, net jei nustatyti rizikos veiksniai. Vis dėlto, specialistės džiaugiasi tais, kurie įvertina laiku nustatytus rizikos veiksnius ir aktyviai dalyvauja programoje, mažindami ar visiškai pašalindami grėsmes savo sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.