Lietuvos viešojoje erdvėje kilo didelis ažiotažas dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų, kuriuose jis teigė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini ir normalūs. Šie pareiškimai sulaukė griežtos valstybinių institucijų ir visuomenės kritikos, o Kultūros ministerija paprašė A. Valotkos pasiaiškinimo ir inicijavo pokalbį su ministre Vaida Aleknavičiene. Į situaciją taip pat įsitraukė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Kultūros ministerijos griežta pozicija
Reaguodama į A. Valotkos viešus teiginius, Kultūros ministerija išreiškė kategorišką nepritarimą. „Ministerijos vertinimu, kalba nėra vien tik taisyklių klausimas. Visų pirma – tai tarpusavio pagarbos ir brandos išraiška. Negalima žmonių žeminti ar ignoruoti jų orumo. Tokiais atvejais kalbos klausimas tampa nebe lingvistinis, o etinis“, – praneša ministerija.
Pabrėžiama, kad institucijų vadovai privalo laikytis aukštesnio etikos standarto. „Apskritai valstybės tarnautojai, pareigūnai turi būti tie, kurie rodo aukštesnį standartą, o ne remiasi minimalia riba“, – rašoma ministerijos pranešime. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė patvirtino savo asmeninę poziciją, kuri visiškai sutampa su ministerijos, ir pareiškė, kad valstybiniame sektoriuje dirbantis asmuo neturėtų viešai reikšti tokių nuomonių. Ji paprašė A. Valotkos pateikti pasiaiškinimą ir pirmadienį susitiks su juo aptarti susidariusios situacijos.
A. Valotkos argumentai ir bendruomenės jautrumas
Naujienų portalui Lrt.lt A. Valotka teigė, kad minėti žodžiai yra leistini lietuvių kalboje. „Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. (…) Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <...> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – pasakojo jis.
A. Valotka taip pat akcentavo, kad „čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra.“ Nepaisant šių lingvistinių argumentų, Kultūros ministerija ir kiti kritikai pabrėžia, kad net ir norminiai žodžiai negali būti viešai ginami, ignoruojant bendruomenės jautrumą.
Seimo Kultūros komiteto ir VTEK įsitraukimas
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl A. Valotkos pasisakymų, teigdamas, kad „skirianti institucija turėtų įvertinti tuos pasisakymus. Klausimų kilo jau anksčiau. Matyt, atitinkamai, turėtų tai vertinti.“ Anot jo, VKI vadovas, būdamas valstybės tarnautojas, turėtų atsakingiau rinktis žodžius, nes nors tam tikri terminai gali būti vartojami buityje, oficialiai jie turi neigiamą atspalvį.
Situacija persikėlė ir į etikos priežiūros sferą. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar A. Valotkos vieši pasisakymai atitinka valstybės tarnautojams taikomus etikos principus ir standartus. D. Ilkevičius pabrėžė, kad tokie pasisakymai „tiesiogiai paliečia žmonių orumą ir gali prisidėti prie socialinės atskirties bei mažinti pasitikėjimą institucijomis.“ Pasak jo, VKI vadovo pareiškimai „gali diskredituoti tiek pačią inspekciją, tiek platesnę valstybės institucijų sistemą, kuri turi užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir visuomenės sanglaudą.“
Ankstesni skandalai: kartojasi istorija?
Tai ne pirmas kartas, kai Audrius Valotka sulaukia kritikos dėl savo kontroversiškų pasisakymų viešojoje erdvėje. Pernai gegužę šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į tuometį kultūros ministrą, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu, teigdamos, kad jis skleidė ksenofobines nuotaikas ir formavo stigmatizuojančius naratyvus. Rugpjūtį jam buvo skirtas papeikimas už pasisakymus, raginančius Lietuvoje atsisakyti lenkiškų mokyklų. 2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, esą kalbančius „čiurkų“ (arba „tiurkų“, kaip jis tikino) kalbomis. Taip pat kritikos sulaukė jo teiginiai dėl lenkiškų kaimų pavadinimų lentelių Vilniaus rajone, kurias jis prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
Kokių pasekmių sulauks VKI vadovas?
Susidariusi situacija kelia klausimą dėl Audriaus Valotkos, kaip Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo, ateities. Kultūros ministerijos ir VTEK tyrimai, viešas pasipiktinimas ir ankstesnių pažeidimų istorija rodo, kad šie pasisakymai gali turėti rimtų tarnybinės atsakomybės pasekmių. Valstybės tarnautojų, ypač dirbančių su kalbos ir kultūros klausimais, pareiga yra ne tik laikytis teisės aktų, bet ir puoselėti pagarbą bei toleranciją visuomenėje, vengiant bet kokios formos diskriminacijos ar tautinių mažumų žeminimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.