Artėjant pavasariui ir didžiosioms pavasario šventėms, daugelis skuba atlikti generalinį namų tvarkymą. Tačiau vaistininkė Asta Krušnienė perspėja, kad švara neturi būti pasiekta sveikatos kaina, ir dalijasi patarimais, kaip apsaugoti save bei artimuosius nuo galimos žalos buityje.
Vaistininkė pabrėžia, kad viena pagrindinių generalinio namų tvarkymosi priežasčių dažnai įvardijama geresnė sveikata. Juk namuose esančios dulkės, mikroorganizmai, purvo dalelės, pasislėpęs pelėsis, riebalų ir maisto produktų likučiai, kiti įvairūs patogenai gali sukelti ne tik oksidacinį stresą organizmui, bet ir suintensyvinti alergijas, padidinti infekcijų grėsmę.
„Jei nepasirūpiname tokiais aspektais, kaip pelėsis ar dulkių erkutės, patys to nežinodami organizmui keliame stresą ir didiname nemalonių sveikatos būklių riziką. Aišku, ne visada būna lengva pastebėti, kad namuose įsiveisė pelėsis, kaupiasi drėgmė ar ant kilimų bei patalynėje yra mikroorganizmų, todėl generalinis namų tvarkymasis yra puiki proga atidžiai apžiūrėti namus ir atsikratyti net ir plika akimi nematomų patogenų“, – įvardija A. Krušnienė.
Visgi, anot jos, generalinio tvarkymosi metu, žmonės kartais taip susikoncentruoja ties švaros palaikymu, kad pamiršta, jog itin stipriomis veikliosiomis medžiagomis pasižyminčios valymo priemonės, jų perteklinis ar neteisingas naudojimas gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Vaistininkė pabrėžia, jog saugumo taisyklių laikymasis ir sveikatos prioriteto teikimas tvarkant namus yra ne galimybė, o būtinybė.
Kur slepiasi rizikos?
Vaistininkė A. Krušnienė įspėja, kad dažniausiai buityje naudojamose cheminėse priemonėse, pavyzdžiui, įvairiuose valikliuose ar balikliuose, yra chloro, amoniako, ftalatų, fosfatų. Šios medžiagos gali sukelti ne tik rimtas alergines reakcijas, dirginti odą, sukelti jos sausumą, pleiskanojimą ar net nudegimus, bet ir pažeisti akis bei kvėpavimo takus, gleivinę.
„Daugybės valiklių sudėtinės dalys žmogaus organizmui yra toksiškos, todėl gamintojai visada įspėja naudoti specialias pirštines, vienkartines veido kaukes, apsauginius akinius ar po valymo gerai išvėdinti patalpas“, – paaiškina A.
Krušnienė.
Net ir lengvas kontaktas gali sukelti dermatitą
Anot vaistininkės, stiprios valymo priemonių sudedamosios dalys gali sukelti kontaktinį dermatitą net ir lėtinėmis ligomis nesergantiems žmonėms, ypač jei valymo darbai atliekami be apsauginių pirštinių. Ant odos gali atsirasti bėrimas, raudonos dėmelės, ji išsausėja, skilinėja, patinsta, o rečiau gali iššokti pūslelės, atsirasti žaizdelės ar būti jaučiamas deginimo jausmas.
„Ne visi žmonės skaito naudojamos buitinės chemijos sudėtį, tačiau reikėtų. Pasireiškus minėtiems simptomams, būtina paskaityti priemonės etiketę ir vengti ją naudoti ateityje. Jei to išvengti negalima, labai svarbu apsaugoti odą: mūvėti gumines pirštines, vilkėti kuo daugiau kūno dengiančius drabužius, gerai išvėdinti valomas patalpas. Po namų ruošos darbų reikėtų gerai pasirūpinti ir savimi – švariai nusimaudyti, naudoti tinkamai drėkinančias priemones, skirti dėmesio tinkamai odos priežiūrai“, – sako A. Krušnienė.
Po buitinės chemijos naudojimo, gerai nuplovus rankas, odą reikėtų palepinti drėkinančiais ir maitinančiais kremais, kurių sudėtyje būtų glicerino, šlapalo, pantenolio, vitamino E. Galima riebesniu kremu rankas patepti nakčiai, kad šis netrukdomai susigertų į odą. Taip pat vaistinėse ar grožio prekių parduotuvėse galima įsigyti specialių kaukių rankų odai – pastarosios veikia paprastai: užsimauname veikliųjų medžiagų pripildytas pirštinaites ir su jomis pabūname apie 15–20 min., kol jose esančios medžiagos susigeria į odą.
Saugokite akis ir kvėpavimo takus
Vaistininkė A. Krušnienė atkreipia dėmesį, kad valymo priemonėse esančios veikliosios medžiagos, tokios kaip amoniakas ar chloras, gali sukelti ir fizinius simptomus: akių jautrumą, ašarojimą ir paraudimą, gleivinių sausumą, kosulį, pykinimą, apsunkintą kvėpavimą. Anot jos, nemalonios reakcijos į valiklių sudedamąsias dalis dažniau pasireiškia sergantiems kvėpavimo takų ar plaučių ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga. Ore pasklidus daugiau cheminių medžiagų dalelių, jautriau reaguoti gali ir vaikai, senyvo amžiaus žmonės ar net augintiniai.
„Jei valiklio ar jo garų pateko į žmogaus akis, jas būtina kuo greičiau praplauti su švariu, tekančiu vandeniu bent 10 minučių. Jei dėvimi kontaktiniai lęšiai, juos reikėtų nedelsiant pašalinti. Negalima akių trinti, krapštyti ar kitaip dirginti, nes didėja pažeidimų tikimybė. Praplovus akis, galima jas atgaivinti dirbtinėmis ašaromis ar drėkinamaisiais akių lašais. Tačiau jei vis tiek jaučiamas deginimo jausmas, akis kraujuoja, pasikeitė spalva, atsirado dėmių ar regėjimas pakito – būtina vykti į greitosios pagalbos skyrių“, – vardija A. Krušnienė.
Ji primena, kad panašių principų reikėtų laikytis ir pajutus valiklių sukeltą kvėpavimo takų dirginimą – pirmasis žingsnis turėtų būti pasišalinimas iš patalpos, ventiliacijos ar vėdinimo užtikrinimas, pavyzdžiui, išeinant pakvėpuoti į balkoną ar lauką, o antrasis – pokyčių kūne sekimas. Jei tęsiasi stiprus kosulys ar atsiranda dusulys – vertėtų kreiptis pagalbos.
Sveikesnės alternatyvos
Vaistininkė pabrėžia, kad namus tvarkyti galima ir pasitelkiant saugesnes, ekologiškesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, valgomoji soda yra puiki priemonė nemalonius kvapus neutralizuojanti ir metalo paviršius blizginanti priemonė. Citrina ar actas sėkmingai naudojami kaip vonios kambario valikliai, įveikiantys muilo bei kalkių nuosėdų dėmes. Taip pat dėl savo antimikrobinių savybių buityje gali praversti arbatmedžių ar eukaliptų aliejai.
„Nors tokios priemonės gali atrodyti visiškai nekenksmingos, nes jos yra natūralios, norėčiau atkreipti dėmesį, kad saugumo taisyklių laikytis vis tiek reikia. Visais atvejais turime stengtis, kad priemonės nepatektų į akis, ant odos ar drabužių, taip pat prižiūrėti, kad su jomis nežaistų vaikai, patalpas taip pat reikėtų gerai išvėdinti“, – priduria A. Krušnienė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.