Smegenų aneurizma – tai tarsi tiksinti bomba žmogaus galvoje, kuri be perspėjimo gali sprogti ir sukelti negrįžtamas, dažnai mirtinas pasekmes. Ši klastinga kraujagyslių patologija neretai neturi jokių simptomų, todėl daugelis apie mirtiną pavojų sužino tik tada, kai jau būna per vėlu. Nepaisant medicinos pažangos, visuomenės informuotumas apie šią būklę ir modernius gydymo būdus išlieka itin žemas, kas kainuoja brangiausiai – gyvybę.
Tragiška patirtis: nežinojimo kaina
Vienas vyras, Zigmas, tragiškai neteko savo žmonos, kuriai prieš ketverius metus buvo diagnozuotos išsiplėtusios smegenų kraujagyslės. Tąsyk konsultavęs medikas aiškino, kad neurochirurginė operacija gali būti sudėtinga, nes reikės atverti kaukolę. Apie endovaskulinį gydymo būdą, leidžiantį užakinti aneurizmą per kirkšnies arteriją, jo žmona nieko nežinojo. Medikas, guosdamas moterį dėl pakitusių kraujagyslių, siūlė jai pasižiūrėti į pasą, kiek jai metų, ir nesikrimsti, pridurdamas: „Gal nieko bloga neatsitiks.“ Tačiau nelaimės išvengti nepavyko. Šią vasarą kraujui išsiliejus į smegenis, moteris buvo skubiai operuota, bet gyvybės išgelbėti medikams nepavyko. Zigmas, nors ir nekaltina medikų, pabrėžia: „Anksčiau mano žmona tikrai būtų sutikusi atlikti profilaktinę endovaskulinę procedūrą, tačiau niekas apie tai jos neinformavo.“
Išgelbėta gyvybė: antrasis gimtadienis
Kur kas labiau pasisekė Zarasuose gyvenančiai Jolantai Konošovienei (47 m.). Jai pernai gegužę trūkus aneurizmai, moteris prarado sąmonę. Laimė, Jolanta namuose buvo ne viena – jos vyras nedelsdamas nuvežė ją į ligoninę. „Manęs jau nebūtų, jei ne vyras, kuris nešė mane ant rankų ir vežė į ligoninę. Prisimenu, trumpam atgavusi sąmonę kalbėjau, kad noriu dar gyventi, nenoriu mirti kaip mano tėvas, kuriam aneurizma trūko sulaukus vos 50-ies“, – pasakojo Jolanta. Atvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, moteriai buvo skubiai atlikta smegenų aneurizmos endovaskulinė embolizacija.
Jolanta, gimusi lapkritį, gegužės 22-ąją, kai buvo išgelbėta nuo mirties, vadina savo antruoju gimtadieniu.
Jolanta primena, kad prieš dešimt metų, kai dėl galvos skausmų jai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, buvo aptikta pusės centimetro skersmens aneurizma, nekėlusi negalavimų. Tačiau niekas neįspėjo, kad ji gali pridaryti rimtų bėdų. Praėjus dešimtmečiui aneurizma išaugo iki pusantro centimetro ir plyšo. Moteris pabrėžia, kad jos pasveikimas yra stebuklas ir ragina kitus žmones profilaktiškai tirtis, ypač tuos, kurių giminėje ar šeimoje jau buvo smegenų aneurizmos atvejų. „Kilus menkiausiam įtarimui dėl išsiplėtusios kraujagyslės smegenyse būtina tikrintis sveikatą, ieškoti pagalbos ir atlikti profilaktinę procedūrą. Žmogus dažnai nesupranta, kiek daug nervų artimiesiems gali kainuoti jo liga“, – pripažino Jolanta.
Endovaskulinio gydymo galimybės: minimaliai invazinė išeitis
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas ragina nelaukti, kol aneurizma plyš. Jis pabrėžia, kad šiuolaikinis endovaskulinis gydymo būdas, pasižymintis saugumu ir efektyvumu, prilygsta tradicinei neurochirurginei operacijai, kai atveriama kaukolė ir titano segikliais suspaudžiama išsiplėtusi kraujagyslė. Naujasis metodas leidžia per kirkšnies kraujagyslę specialiais kateteriais nukeliauti iki smegenyse susidariusios aneurizmos ir ją iš vidaus „užverti“ specialiomis spiralėmis. Ši minimaliai invazinė procedūra tausoja paciento organizmą, palikdama vos pastebimą adatos dūrį, o pasveikimo laikas yra gerokai trumpesnis, nes kur kas mažiau žalojama audinių.
Gydytojas A. Širvinskas pasakoja, kad aneurizmos dažnai aptinkamos atsitiktinai, atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą dėl kitų priežasčių. Tobulėjant diagnostikos metodams, aneurizmų aptinkama vis daugiau, nors žmogus gali net neįtarti, kad ją turi. Manoma, kad apie penkis procentus populiacijos turi tokią patologiją. „Išgirdęs, kad turi aneurizmą, dažnas žmogus pradeda panikuoti. Jis nesiryžta neurochirurginei operacijai, o apie šiuolaikinį endovaskulinį aneurizmos gydymo būdą visuomenėje dar mažai žinių“, – apgailestavo gydytojas. Nors Lietuvoje šis metodas taikomas dešimt metų, net medikai nėra gerai informuoti apie jį.
Rizikos veiksniai ir profilaktikos svarba
Gydytojas A. Širvinskas pastarąjį dešimtmetį daugiausia laiko skirdavo leisgyviems pacientams, atvežtiems į ligoninę jau plyšus aneurizmai. Jo tikslas – profilaktiškai gydyti pacientus, kuriems dar nėra plyšusi aneurizma, nes „Labai svarbu, jog žmonės nemanytų, kad aneurizma savaime išnyks.“ Jeigu nustatyta aneurizma, pacientas turi teisę žinoti, kas jam gresia. Atsižvelgus į įvairius veiksnius, įmanoma pasakyti, ar praėjus dešimčiai metų aneurizma plyš.
Tyrimai rodo, kad dažniausiai aneurizma plyšta žmonėms nuo 40 iki 60 metų. Vaistai aneurizmos neišgydo. Jai plyšus, tikimybė, kad žmogus liks gyvas, sudaro vos 50 procentų, o dar 80 procentų išgyvenusiųjų kenčia nuo liekamųjų reiškinių – neįgalumo, savarankiškumo praradimo ar nedarbingumo. Aneurizmos atsiradimą lemia rizikos veiksniai: blogai valdomas aukštas kraujospūdis, rūkymas ir genetinis polinkis. Pastebėta, kad kur kas didesnė tikimybė susirgti aneurizma gresia tiems asmenims, kurių pirmosios eilės giminės, ypač broliai, seserys, turėjo aneurizmą.
Nustačius diagnozę, būtina įvertinti plyšimo tikimybę, atsižvelgiant į aneurizmos vietą, dydį, formą ir augimo greitį. Jeigu aneurizma daugybinė ir didelė, gresia didesnis pavojus. Jauni žmonės, kuriems aptinkama aneurizma, neturėtų numoti ranka – jiems profilaktinė embolizacija yra daug lengviau pakeliama procedūra, tačiau jie dažnai vengia ligoninės, netgi prastai pasijutę nenori kreiptis pagalbos. Aneurizmos plyšimą išduoda vėmimas, svaigimas, stiprus galvos skausmas, tačiau jauni žmonės dažnai mano, kad tuoj viskas praeis. Plyšus aneurizmai, kraujas išsilieja į smegenis, sukeldamas hemoraginį insultą, kas reiškia, kad gyvas lieka tik kas antras ligonis.
Visuomenės informuotumo stoka – mirtina grėsmė
„Blogiausia, kad daugelis aneurizmą turinčių žmonių nesiskundžia sveikatos sutrikimais, dėl to nejaučia poreikio eiti išsitirti magnetinio rezonanso būdu. Jie sužino apie aneurizmą, kai būna plyšusi“, – įspėjo A. Širvinskas. Lietuvoje atlikta sociologinė apklausa, kurią atliko bendrovė „Spinter“, rodo, kad apie aneurizmą dar mažai žinoma.
Vos 40 procentų apklaustųjų prisipažino, kad žino, kas yra aneurizma, o 60 procentų atsakė: „Pirmą kartą girdžiu.“ Į klausimą, ar žino, kuo pavojinga aneurizma, tik 45 procentai nurodė, kad plyšusi aneurizma gali baigtis mirtimi. Teiginiui, kad dažniausiai aneurizma nesukelia jokių simptomų, bet tai pavojinga, pritarė vos 7 procentai apklaustųjų. Šie skaičiai rodo, kad būtina skubiai didinti visuomenės sąmoningumą apie šią „tiksinčią bombą“, kad kuo daugiau žmonių galėtų laiku kreiptis pagalbos ir išvengti tragiškų pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.