Lietuva ir toliau priskiriama itin didelės kardiovaskulinės rizikos šalių grupei, o širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka dažniausia mirties priežastimi šalyje. Ypatingą nerimą kelia tai, kad jos pasiglemžia ir jaunų, darbingo amžiaus žmonių gyvybes.
Lietuvos statistika kelia nerimą
„Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių pagal susirgimų ir išvengiamų mirčių nuo ŠKL skaičių“, – spaudos konferencijos metu pabrėžė Seimo narė Jurgita Sejonienė. Kauno klinikų kardiologė, profesorė Olivija Gustienė atkreipia dėmesį, kad sunkios širdies ligų pasekmės dažnai ištinka netikėtai: „Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač jei patiria ūminius įvykius, dažniausiai miršta staiga.“
Mirštamumas nuo išeminės širdies ligos mūsų šalyje Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei keturis kartus. Profesorė O. Gustienė konstatuoja, kad Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra trumpiausia Europoje, o tai esą „išties daug“. Nors pastarąjį dešimtmetį dėl geresnio vaistų prieinamumo buvo stebimi teigiami pokyčiai, situacija pablogėjo po koronaviruso pandemijos.
„Blogasis“ cholesterolis – pagrindinė problema
Pasak O. Gustienės, didžiausia lietuvių problema, lyginant su kitais europiečiais, yra aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis. Ypatingai sunku užtikrinti tinkamą antrinę prevenciją pacientams, patyrusiems miokardo infarktą, stentavimą ar vainikinių jungčių aortos suformavimo operacijas. „Net šiems pacientams nesugebame sukoreguoti cholesterolio koncentracijos, kas lemia kartotinius įvykius, kartotinius miokardo infarktus. Tai yra tiesiogiai susiję su šių pacientų gyvenimo trukme“, – apgailestauja profesorė.
Gėdingi rezultatai ligų prevencijoje
LSMU Kardiologijos instituto direktorė, profesorė Gintarė Šakalytė teigia, kad ŠKL rizikos veiksniai Lietuvoje nuolat stebimi, tačiau išlieka stabilūs, o tai rodo veiksmingų priemonių trūkumą. „Mes matome didelius „blogojo“ cholesterolio, kraujospūdžio, diabeto skaičius. Liūdesys yra, kad metai iš metų turime identišką procentą žmonių, kurie turi didelius rizikos veiksnių rodiklius“, – sako G.
Šakalytė, pridurdama, kad veiksmai dažnai yra chaotiški. Nors arterinė hipertenzija bent iš dalies pažabota, pasiekimai cholesterolio kiekio mažinimo srityje „riboti, kartais net gėdingi“. Profesorė pripažįsta, kad pagal tikslų pasiekimą miokardo infarktą patyrusiems pacientams, Lietuva atrodo blogiausiai Europoje.
Prevencija ir asmeninė atsakomybė
Santaros klinikų gydytoja kardiologė Jolita Badarienė akcentuoja prevencijos svarbą ir genetinio polinkio įtaką. „Nuo pat jaunystės padidėjusią cholesterolio koncentraciją turintiems žmonėms, senstant rizikos veiksnių daugėja, todėl cholesterolį mažinti yra būtina. Įrodyta, kad sumažinus „blogąjį“ cholesterolį mažėja ir mirtingumas“, – teigia ji. LSMU Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas, docentas Gediminas Urbonas pabrėžia, kad nors sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas yra svarbūs esant mažai ar vidutinei rizikai, esant didesnei rizikai, pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu ar ateroskleroze, medikamentinis gydymas yra būtinas. Didelė problema išlieka pacientų nesilaikymas gydymo plano.
Žinomas rašytojas Giedrius Drukteinis, pats patyręs miokardo infarktą, ragina susimąstyti apie asmeninius įpročius. „Už visko stovi žmogus, ir svarbiausias faktorius, kuriuo gali pasikliauti ir sveikas, ir nesveikas žmogus, yra jis pats – savo gyvenimo būdu, sąmoningumu, kontroliuojama mityba ir požiūriu į gyvenimą, žinojimu, kas yra rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti“, – sako G. Drukteinis. Jis pastebi, kad net po sunkaus išbandymo sunku atsispirti pagundoms, o visuomenės susidomėjimo ligos prevencija palaikymas yra didelis valstybės uždavinys.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.