Kardiologai kreipiasi į Seimą, prašydami imtis skubių veiksmų, siekiant sustabdyti nerimą keliančią tendenciją: Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau nei pusė visų gyventojų – 53 proc. visų pernai mirusiųjų pasiglemžė būtent šios ligos. Šie skaičiai verčia sunerimti, ypač lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.
Tragiška statistika ir atsilikimas nuo Europos
Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentės, profesorės Sigitos Glaveckaitės teigimu, situacija yra kritinė. „Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos miršta 4 kartus daugiau žmonių negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Skaičiuojama, kad numatoma gyvenimo trukmė vyrams yra 7 metais trumpesnė negu ES vidurkis, o abiejų lyčių sveikų gyvenimo metų atžvilgiu nuo ES atsiliekame 8 metais“, – atkreipia dėmesį profesorė. Tai reiškia, kad ne tik gyvename trumpiau, bet ir prarandame didelę dalį sveiko ir kokybiško gyvenimo.
Pagrindinės mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų priežastys
Kalbėdama apie didelio mirtingumo priežastis, profesorė S. Glaveckaitė pabrėžia didelį rizikos veiksnių paplitimą. „Vis dar rūkome, turime aukštą cholesterolio kiekį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą.“ Be to, išryškėja ir sisteminės problemos: dideli netolygumai tarp regionų, susiję su gydytojų ir slaugytojų skaičiumi bei sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu. Trūksta slaugytojų – ES vienam gydytojui turėtų tekti dvi slaugytojos, o Lietuvoje šis santykis yra 1:1,7. Nemažiau svarbus yra ir finansavimo klausimas. Kardiologų bendruomenė jau ne pirmą kartą kalba su valdžios institucijomis apie tai, kad atsiliekame nuo Europos ir net nuo kitų Baltijos šalių diegdami inovacijas širdies ir kraujagyslių srityje.
„Neturime invazinių galimybių koreguoti tam tikras vožtuvų, struktūrines širdies ligas, neturime kompensuojamų inovatyvių vaistų bei diagnostinių metodų. Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas finansavimas širdies ir kraujagyslių ligoms yra ribotas, dėl ko negalėsime diegti būtinų inovacijų“, – pažymi profesorė S.
Glaveckaitė.
Nepakankamai išnaudojama prevencija
Nors Lietuvoje veikia puiki širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa, ja naudojamasi nepakankamai. „Lietuva yra ketvirtoje vietoje nuo galo tarp ES šalių pagal tai, kiek išvengiama mirčių prevencinių programų pagalba. Tai reiškia, kad 40–60 metų žmonės yra per daug užsiėmę, kad eitų pas šeimos gydytoją ir naudotųsi prevencijos programa. Norėčiau paraginti visus darbingo amžiaus žmones ja pasinaudoti“, – atkreipia dėmesį LŠA prezidentė.
Rizikos veiksnių valdymas – esminis žingsnis
LSMU Kardiologijos klinikos gydytoja profesorė Gintarė Šakalytė atkreipia dėmesį į Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenis: tarp vidutinio amžiaus asmenų net 90 proc. nustatomos per didelės cholesterolio vertės, 60 proc. – per didelis kraujo spaudimas, dauguma yra nutukę, sergantys diabetu arba turintys angliavandenių apykaitos sutrikimų.
„Pas kardiologą pacientai kreipiasi su skundais dėl širdies ligų. Kalbant su pacientu paaiškėja, jog rizikos veiksniai yra ne vieną dešimtmetį, deja, į juos nekreipta dėmesio. Hipertenzija, dislipidemija ir diabetas yra „nematomos ligos“, dažnai nesukeliančios išreikštų skundų, bet skatinančios aterosklerozės vystymąsi.“ Profesorė pabrėžia, kad rizikos veiksnius būtina koreguoti dar nesergant širdies ir kraujagyslių liga. Apie sveiką gyvenseną bei ligų prevenciją turėtume kalbėti jau darželyje ir mokykloje, kad suformuoti įgūdžiai būtų tvarūs. Jaunam žmogui, kurio širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra maža ar vidutinė, gyvensenos pokyčių gali pakakti. Tačiau, jeigu žmogus jau serga aterosklerotine širdies ir kraujagyslių liga, jo lipidų vertės turi būti labai mažos – „blogasis“ mažo tankio lipoproteinų cholesterolis turėtų būti mažiau 1,4 mmol/l. Tokiems pacientams rekomenduojami gyvensenos pokyčiai ir gydymas vaistais.
Sisteminių problemų sprendimas: gydytojų, pacientų ir valstybės atsakomybė
Profesorė G. Šakalytė priduria, kad tik bendros paciento, gydytojo ir valdininkų pastangos leistų sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Pacientai privalo žinoti savo kraujo spaudimo, cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje vertes, siektinus tikslus ir būdus, kaip jų pasiekti. Gydytojai – remtis įrodymais medicina. Kasdieniame gydytojo darbe tiksliai diagnozei būtina šiuolaikiška įranga, sėkmingam gydymui – vaistai, kurių nauda įrodyta klinikiniais tyrimais.“ Deja, investicijos į širdies ir kraujagyslių ligų tyrimams skirtą įrangą bei gydytojų kvalifikaciją Lietuvoje nėra pakankamos, ne visada galima paskirti geriausią galimą inovatyvų gydymą. „Net ir brangiausia tabletė yra keliolika kartų pigiau negu komplikacijų gydymas“, – pabrėžia profesorė.
Inovatyvių vaistų kompensavimo trūkumas – didelė kliūtis
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Dobilienė tvirtina, kad Lietuva yra „lyderė“ pagal neužtikrinamą svarbiausių rizikos veiksnių kontrolę, kai tuo tarpu pagal atliekamų vainikinių arterijų intervencijų skaičių esame vieni tarp pirmaujančių Europoje. „Lietuva tarp kitų ES šalių liko paskutinėje vietoje paaiškėjus, kad net didžiausios rizikos pacientų grupėje, t. y. po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar širdies operacijų, sumažinti „blogąjį“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį iki reikiamo lygio pavyko tik 10-čiai proc. pacientų. To priežastys – neteisinga ar klaidinanti informacija, mitai apie papildų naudą, nepakankamas medikamentų kompensavimas, inercija skiriant gydymą“, – aiškina ji.
Profesorė O. Dobilienė tęsia, kad Lietuvoje smarkiai vėlavo antitrombocitinių vaistų, skiriamų po stentavimo ir sergant infarktu, kompensavimas, o naujųjų antikoaguliantų, skirtų pacientams su širdies ritmo sutrikimais, sąlygos buvo labai sudėtingos. „Dabar yra naujų, inovatyvių vaistų, skirtų mažinti cholesterolį, kurie gali būti skiriami tik porą kartų per mėnesį, ar dar vieni vaistai – tik porą kartų per metus – kurių kompensuojamų paskirti mes visai neturime galimybės, priešingai yra kitose ES šalyse. Sudėtinga ir keičiama medikamentų kompensavimo tvarka, kai vaistai „išnyksta“ iš vaistinių, pacientams kelia sumaištį. Tam, kad būtų užtikrinta efektyvi savalaikė antrinė prevencija, taip pat labai svarbu mūsų pacientų mokymas ir edukacija. Visiems turi būti žinoma, kaip yra svarbu laikytis paskirto vaistų vartojimo režimo“, – akcentuoja profesorė.
Visapusiškas sveikatos sistemos stiprinimas
Anot profesorės O. Dobilienės, gydytojo kardiologo paslaugų prieinamumas neturėtų būti sprendžiamas tik eilių mažinimo principu, jei pacientas nėra tinkamai ištirtas pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nėra tinkamai nukreiptas specialistui – tai tik didina bereikalingas eiles. „Būtinos investicijos stiprinant tiek pirminę, tiek antrinę grandį. Džiaugiamės paprastesne ir labiau prieinama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kai suvienodinta galimybė ištirti 40–60 metų vyrus ir moteris. Tačiau reikalingas kompleksinis ir sudėtingas visos sveikatos priežiūros sistemos darbas tam, kad pagerintume medicinos paslaugų prieinamumą pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis“, – reziumuoja profesorė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.