Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas viešai pareiškė, kad jo šalis niekada nepakeis savo, kaip branduolinės valstybės, statuso. Šis pareiškimas, išsakytas parlamente Pchenjane, valstybinės naujienų agentūros KCNA cituojamas, pabrėžia Pchenjano ryžtą stiprinti savo karinę galią, nepaisant tarptautinio spaudimo ir griežtų sankcijų.
Branduolinio statuso stiprinimas: negrįžtama realybė
„Mes toliau nuosekliai ir negrįžtamai stiprinsime savo, kaip branduolinės valstybės, statusą ir kartu agresyviai stiprinsime savo kovą su priešiškomis jėgomis“, – kalbėjo Kim Jong Unas, aiškiai nubrėždamas šalies ateities karinės politikos gaires. Jis taip pat pažymėjo, kad Šiaurės Korėja „toliau plės ir tobulins savo savigynos branduolinio atgrasymo potencialą“, vadindamas tai „visiškai pateisinama“ priemone siekiant užtikrinti šalies saugumą.
Šis pareiškimas siunčia aiškų signalą tarptautinei bendruomenei, kad denuklearizacijos derybos su Šiaurės Korėja yra bevaisės, kol šalis laikosi dabartinės pozicijos. Pchenjano vadovybė nuolat pabrėžia, kad branduoliniai ginklai yra gyvybiškai svarbūs atgrasymo priemonė nuo, jų teigimu, JAV ir jų sąjungininkų keliamų grėsmių.
Griežta pozicija Pietų Korėjos atžvilgiu
Be branduolinių ambicijų, Kim Jong Unas taip pat griežtai pasisakė apie santykius su savo pietine kaimyne. „Pietų Korėją laikysime priešiškiausia valstybe ir elgsimės su ja taip, kad ją visiškai atstumtume ir ignoruotume“, – teigė lyderis. Jis pridūrė, kad Pchenjanas „negailestingai, be menkiausio atsižvelgimo ar dvejonių“ privers Pietų Korėją sumokėti už kiekvieną veiksmą, pažeidžiantį Šiaurės Korėjos suverenitetą.
Šie žodžiai atspindi ilgalaikę įtampą Korėjos pusiasalyje. Nors Korėjos karas baigėsi paliaubomis 1953 metais, oficialios taikos sutarties iki šiol nėra pasirašyta, o tarp abiejų Korėjų formaliai tebegalioja karo stovis. JAV Pietų Korėjoje dislokavusios dešimtis tūkstančių karių, kurių pagrindinis tikslas – apsaugoti Pietų Korėją nuo galimos agresijos ir palaikyti regiono stabilumą.
Aštrūs kaltinimai Jungtinėms Amerikos Valstijoms
Kim Jong Unas savo kalboje neišvengė ir tiesioginių kaltinimų Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, vadindamas jos veiksmus „valstybiniu terorizmu“. Anot jo, JAV visame pasaulyje vykdo „valstybinio terorizmo ir agresijos aktus“. Nepaisant to, lyderis pabrėžė, kad „šis arogantiškas ir neatsakingas naudojimasis savo galia nepalaužė pažangiosios žmonijos valios priešintis dominavimui ir pavergimui bei siekti nepriklausomybės ir lygybės“.
Branduolinės ambicijos ir tarptautinės sankcijos
Ekspertų vertinimu, Šiaurės Korėja jau turi dešimtis branduolinių galvučių. Šalis ne kartą patvirtino, kad neatsisakys savo branduolinio arsenalo, nepaisant griežtų tarptautinių sankcijų, įvestų po pirmojo branduolinio bandymo 2006 metais. Praktiškai izoliuota valstybė nuosekliai argumentuoja, kad jai reikia branduolinių ginklų kaip atgrasymo priemonės nuo JAV ir jų sąjungininkių keliamų grėsmių, taip legitimuodama savo nuolatinį siekį tobulinti šią programą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.