Daugelis iš mūsų mano, kad pakankamas miego kiekis yra vienintelis svarbus veiksnys geros savijautai. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad ne tik miego trukmė, bet ir aplinka, kurioje miegame, turi milžinišką poveikį mūsų sveikatai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šviesos poveikį naktį – net ir nedidelis apšvietimas gali tapti tyliuoju jūsų širdies ir medžiagų apykaitos sistemos priešu.
Tyrimas, atskleidęs nematomą grėsmę
JAV Čikagos mieste įsikūręs Šiaurės Vakarų medicinos centras moksliniame žurnale „PNAS“ paskelbė tyrimo rezultatus, kurie verčia susimąstyti. „Šio tyrimo rezultatai parodo, kad vos viena naktis miego vidutinio apšvietimo patalpoje gali sutrikdyti gliukozės kiekį bei kardiovaskuliarinę reguliaciją, o tai yra širdies ligų, diabeto ir metabolinio sindromo rizikos veiksniai“, – teigė Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos miego medicinos specialistė ir viena tyrimo vadovių daktarė Phyllis Zee.
Ji pabrėžė miego metu išvengti šviesos poveikio arba bent jau maksimaliai sumažinti jos kiekį. Mat šviesa, kuri dieną suaktyvina simpatinę nervų sistemą ir padidina širdies susitraukimų dažnį, leisdama mums būti budriems, naktį veikia panašiai. „Mūsų rezultatai rodo, kad panašus poveikis pasireiškia ir tada, kai nakties miego metu atsiranda šviesos“, – sakė Ph. Zee.
Širdies ir autonominės nervų sistemos reakcija
Miegant apšviestoje patalpoje, širdies susitraukimų dažnis padažnėja, o organizmas negali tinkamai pailsėti. „Parodėme, kad širdies susitraukimų dažnis didesnis, kai miegate vidutiniškai apšviestame kambaryje“, – sakė gydytoja Daniela Grimaldi, kita tyrimo vadovė ir Šiaurės Vakarų universiteto neurologijos docentė. Ji pridūrė, kad „Jūs miegate, tačiau autonominė nervų sistema išlieka aktyvi. Tai nėra sveika.“ Žmogaus organizmas turi dvi pagrindines nervų sistemas – simpatinę ir parasimpatinę, kurios reguliuoja fiziologines funkcijas dieną ir naktį. Simpatinė sistema aktyvesnė dieną, o parasimpatinė – naktį, atsakinga už poilsį ir atsigavimą.
Kaip šviesa naktį susijusi su diabetu ir nutukimu?
Tyrimo metu nustatyta, kad jau kitą rytą po miego apšviestame kambaryje žmonėms atsirado atsparumas insulinui. Tai reiškia, kad raumenų, riebalų ir kepenų ląstelės prastai reaguoja į insuliną, todėl gliukozė iš kraujo nėra efektyviai pernešama į ląsteles ir padidėja jos kiekis kraujyje. Anksčiau paskelbtas tarptautiniame medicinos žurnale „JAMA“ tyrimas, kuriame dalyvavo didelė sveikų žmonių grupė, jau parodė, kad miego metu veikiami šviesos, jie dažniau turėjo antsvorio arba buvo nutukę. „Dabar mes radome priežastį, kuri paaiškina, kodėl taip nutinka. Parodome, kad šviesa miego metu turi įtakos jūsų gebėjimui reguliuoti gliukozės kiekį“, – patikslino Ph. Zee.
Be to, tyrimo dalyviai patys nesuprato apie biologinius pokyčius savo kūne naktį. „Tačiau smegenys tai jaučia“, – sakė D. Grimaldi. „Tokio žmogaus smegenys panašesnės į tų, kurie miega mažai arba tik trumpomis atkarpomis. Miego fiziologija ilsisi ne taip, kaip turėtų.“
Dirbtinės šviesos poveikio paplitimas
Dirbtinės šviesos poveikis miego metu yra itin dažnas reiškinys. Šviesos šaltiniais gali būti ne tik gatvės apšvietimas už lango, bet ir namų buities prietaisai, tokie kaip mobilieji telefonai, žadintuvai, televizoriai. Neįtikėtinai daug žmonių – net iki 40 proc. – miega su įjungta staline lempa arba palieka įjungtą televizorių. „Sveikatai svarbus ne tik miegas, mityba ir fizinis aktyvumas, bet pakankamas gaunamas šviesos kiekis dienos metu. Visgi pasirodo, kad naktį net ir kuklus šviesos kiekis gali išmušti iš vėžių širdies ir endokrininės sveikatos rodiklius“, – teigia Ph. Zee.
Tyrimo metu lyginamas vienos nakties miego poveikis esant vidutiniam apšvietimui (100 liuksų) ir blausiai šviesai (3 liuksai). Paaiškėjo, kad vidutinio apšvietimo organizmas išlaiko aukštesnį budrumo lygmenį. Tokioje būsenoje širdis dirba intensyviau, jos susitraukimų jėga yra didesnė, aktyviau vyksta ir kraujotaka. „Tai labai svarbu moderniose visuomenėse gyvenantiems žmonėms, nes vis daugiau žmonių pajaučia lauko arba dienos šviesų poveikį nakties metu“, – aiškino Ph. Zee.
Patarimai, kaip sumažinti šviesos kiekį miego metu
Laimei, yra paprastų būdų, kaip apsisaugoti nuo neigiamo šviesos poveikio miego metu ir pagerinti savo sveikatą:
Naktį nepalikite įjungtos šviesos. Jei apšvietimo norite, nes taip jaučiatės saugiau, palikite tik blausią šviesą žemesniame lygyje arčiau grindų.
Spalva yra svarbu. Jei šviesa būtina, geriausia naudoti raudonos spalvos apšvietimą, nes jis mažiausiai stimuliuoja smegenis. Nenaudokite mėlynos šviesos.
Žaliuzės, roletai arba miego kaukės – puiki išeitis, jei susiduriate su ryškiu lauko apšvietimu. Lovą taip pat galima atitraukti toliau nuo lango tam, kad šviesa nebūtų tokia ryški.
Kaip nustatyti, ar kambaryje užtektinai tamsu? „Jeigu gana aiškiai matote daiktus, kambaryje tikriausiai yra per šviesu“, – pataria Ph. Zee. Pasirūpinkite tamsiu miego režimu ir leiskite savo organizmui pilnai atsigauti!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.