Neseniai Amsterdame vykusioje tarptautinėje Alzheimerio asociacijos konferencijoje buvo pristatyti novatoriški tyrimai, atskleidžiantys glaudų ryšį tarp žmogaus mikrobiotos ir smegenų sveikatos. Nustatyta, kad net ir paprastas, tačiau lėtinis vidurių užkietėjimas gali būti siejamas su ženkliai prastesniais pažintiniais gebėjimais, o tam tikros žarnyno bakterijos – su padidėjusia demencijos rizika.
Visi trys tyrimai, nors dar nepublikuoti recenzuojamuose žurnaluose, pabrėžia, kad „blogųjų“ bakterijų kaupimasis žarnyne gali turėti itin neigiamą poveikį mūsų kognityvinėms funkcijoms.
Žarnyno bakterijų balansas ir smegenų senėjimas
Masačusetso universiteto mitybos docentas Chaoranas Ma vadovavo išsamiam tyrimui, nagrinėjusiam vidurių užkietėjimo ir kognityvinių gebėjimų silpnėjimo sąsajas. Išanalizavus įspūdingą 110 tūkstančių žmonių sveikatos duomenų, buvo nustatyta, kad asmenų, patiriančių lėtinį vidurių užkietėjimą (kai tuštinamasi kas 3 dienas ar rečiau), pažinimo funkcija buvo „gerokai“ blogesnė. Paprastai tariant, jų smegenys buvo vidutiniškai 3 metais vyresnės, nei tų, kurie tuštinosi kasdien.
Toliau tiriant paaiškėjo, kad lėtinio vidurių užkietėjimo kamuojamų žmonių organizme dominavo „blogosios“ bakterijos, kurios skatina uždegiminius procesus, ir gerokai trūko „gerųjų“ bakterijų, atsakingų už maistinių skaidulų virškinimą. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad tyrimas parodė koreliaciją, o ne tiesioginį priežastinį ryšį, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog vidurių užkietėjimas pats savaime sukelia pažintinės funkcijos sutrikimus.
Kodėl žarnynas toks svarbus smegenims?
Mokslininkai vis dar ieško galutinių atsakymų, kodėl vidurių užkietėjimas gali paveikti smegenis, tačiau pagrindinė hipotezė yra ta, kad kenksmingų bakterijų sankaupos tiesiog užgožia ir slopina naudingų mikroorganizmų veiklą. Profesorius Ch. Ma įsitikinęs, kad šie tyrimo rezultatai yra ypač aktualūs vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl fizinio aktyvumo stokos, tam tikrų vaistų vartojimo ir nepakankamos ląstelienos mityboje, jiems dažniau pasireiškia vidurių užkietėjimas, todėl šiems asmenims gresia didesnė rizika.
Kitus du konferencijoje pristatytus tyrimus atliko Teksaso universiteto San Antonijaus sveikatos priežiūros centro mokslininkai. Jie patvirtino, kad specifinės žarnyno bakterijos yra susijusios su padidėjusia demencijos rizika. Priešingai, sveikatai palankios bakterijos demonstravo apsauginį poveikį smegenims.
„Žarnyno ir smegenų ašis“ – kelias į ilgaamžę smegenų sveikatą
Šie naujausi tyrimai prideda svarių duomenų apie tai, ką mokslininkai vadina „žarnyno ir smegenų ašimi“ – sudėtingą abipusę jungtį tarp virškinamojo trakto ir smegenų funkcijos. Geresnis šių sąsajų supratimas atveria naujas galimybes geriau apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos ir kitų demencijos formų, leidžiant reaguoti ir imtis prevencinių veiksmų dar prieš pasireiškiant ligos simptomams.
Kristoferis Vėberis, Alzheimerio ligos asociacijos pasaulinių mokslo iniciatyvų direktorius, pabrėžia: „Žinome, kad gerai sveikatai užtikrinti būtina iš organizmo reguliariai pašalinti atliekas. Kitu atveju gali likti toksinų, kurie neigiamai veikia mūsų sveikatą.“ Jis taip pat priduria: „Svarbu suvokti, kad visos mūsų organizmo sistemos yra susijusios ir veikia kartu.“
Šie atradimai įgalina mus giliau suprasti, kaip kasdieniai įpročiai ir žarnyno būklė veikia mūsų pažintinius gebėjimus ir ilgalaikę smegenų sveikatą. Rūpinimasis virškinimo sistema gali tapti esminiu žingsniu siekiant išlaikyti aštrų protą senatvėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.