Diskusijos apie tai, kaip SPF (Saulės apsaugos faktorius) veikia vitamino D įsisavinimo procesą, netyla kasmet. Nors pasaulyje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų apie SPF poveikį vitamino D gamybai organizme, tačiau vieningos nuomonės vis dar nėra.
„Vitaminą D organizmas gamina, kai oda yra tiesiogiai veikiama saulės spindulių, tačiau nederėtų pamiršti, kad per didelė saulės spinduliuotė gali sukelti ne tik odos nudegimus, bet ir kitas rimtas odos problemas“, – saulės naudą ir galimą riziką akcentuoja vaistininkė.
SPF kremas apsaugo odą nuo pernelyg didelės UVB spinduliuotės, todėl, kaip pastebi vaistininkė, manoma, kad tai apsunkina vitamino D gamybą. Tačiau šiam faktui pagrįsti nėra jokio patvirtinto mokslinio įrodymo, todėl tai neturėtų būti priežastis nenaudoti SPF turinčių priemonių.
Kai nėra vienareikšmiškai nustatyta, kokia yra apsaugos priemonių įtaka vitamino D pasisavinimui, vertėtų atidžiai įvertinti situaciją ir pasverti naudą bei riziką. Nesisaugant nuo kenksmingų saulės spindulių ir taip bandant užsitikrinti vitamino D atsargas, rizikuojama rimtomis odos problemomis, įskaitant odos vėžį. Todėl verčiau ieškoti alternatyvių priemonių ir mėgautis saulės spinduliais saugiai.
Vitamino D gamybą lemia daugybė veiksnių
Kaip paaiškina vaistininkė, svarbu žinoti, kad vitamino D gamyba ir įsisavinimas organizme priklauso nuo įvairiausių veiksnių, tokių kaip odos tipas, geografinė padėtis, amžius, sezonas. Tad net ir ilgai būdami saulėje, negalime būti tikri, kad vadinamojo saulės vitamino organizmas pasisavins pakankamai.
Vaistininkė J. Jankauskienė rekomenduoja prisiminti, kad ne tik saulė yra šio gyvybiškai svarbaus vitamino šaltinis. Jo taip pat galima rasti ir maisto produktuose, pavyzdžiui, riebioje žuvyje, piene, kiaušiniuose. Naudinga jais praturtinti savo mitybos racioną.
Tiesa, kadangi Lietuvoje saulėtomis dienomis galime mėgautis sąlyginai retai, o maistas nėra pagrindinis šio vitamino šaltinis, dažnai jo atsargas papildyti gali prireikti papildomų preparatų.
Jie gali būti įvairių formų ir stiprumo, todėl visada naudinga pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Neretai, gyvenantiems Lietuvoje, šį vitaminą rekomenduojama vartoti papildomai ištisus metus.
Vitamino D trūkumo simptomai ir priežastys
Pritrūkus šio vitamino, vaistininkės J. Jankauskienės teigimu, galima jausti silpnumą ir nuolatinį nuovargį, raumenų skausmus, gali susilpnėti kaulai, svaigti ir skaudėti galvą. Taip pat neretai susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti depresijos simptomai, svyruoti nuotaika.
„Svarbu atminti, kad šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, todėl reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atlikti reikiamus tyrimus ir neužsiimti savigyda“, – akcentuoja vaistininkė. Farmacininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbu skirti pakankamai dėmesio sveikai ir subalansuotai mitybai, fiziniam aktyvumui, ir laikui gryname ore.
Pagrindinės vitamino D trūkumo priežastys:
Mažas saulės šviesos kiekis. Vitaminas D gaminasi organizme, kai oda sąveikauja su saulės spinduliais. Jei žmogus gyvena šalyje, kur mažai saulės, arba daug laiko praleidžia patalpose, organizmas gali gauti nepakankamai vitamino D.
Nesubalansuota mityba. Nors maistas nėra pagrindinis vitamino D šaltinis, tačiau, ypač šaltuoju sezonu, kai saulės mažiau, jo svarbos taip pat nereikėtų nuvertinti. Vartojant tam tikrus vaistus ar sergant įvairiomis ligomis, gali būti sunku pasisavinti pakankamai vitamino D iš maisto. Ypač daug iššūkių kyla veganams ir vegetarams, nes šis vitaminas dažniausiai aptinkamas gyvulinės kilmės produktuose, žuvyje.
Kepenų ar inkstų ligos. Sutrikusi šių organų veikla ir įvairios ligos gali sutrikdyti vitamino D pasisavinimą organizme.
Amžius. Su amžiumi kai kuriems žmonėms gali būti sunkiau pasisavinti vitaminą D, kadangi oda nebegamina jo taip efektyviai kaip jaunystėje.
Odos spalva. Tamsesnės odos žmonėms sunkiau pasisavinti vitaminą D, kadangi melaninas (tamsios spalvos pigmentas) blokuoja dalį ultravioletinių spindulių, reikalingų vitamino D gamybai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.