Ar kada nors patyrėte nemalonų galvos svaigimą, staiga pakilę iš sėdimos ar gulimos padėties? Šis jausmas, kai akimirkai aptemsta akyse, o aplinka ima suktis, yra gana dažnas, tačiau kartais gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vaistininkė T. Gečienė pabrėžia, kad svarbu atpažinti priežastis ir žinoti, kaip elgtis.
Kodėl svaigsta galva staiga atsistojus?
Vaistininkė T. Gečienė paaiškina: „Galvos svaigimas neretai susijęs su kraujotakos problemomis, pavyzdžiui, staigiu kraujospūdžio nukritimu, dar kitaip vadinamu ortostatine hipotenzija. Taip pat galvos svaigimas gali pasireikšti dėl dehidratacijos, nerimo, streso ar stiprių neigiamų emocijų. Visgi, kartais gali būti tarsi įspėjamasis ženklas apie tam tikras širdies ir kraujagyslių ligas“.
Šis reiškinys įvyksta, nes staiga pakilus, dalis kraujo dėl gravitacijos nuteka į apatines kūno dalis. „Dėl to smegenys trumpam gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Sveiko žmogaus kraujagyslės ir širdis greitai prisitaiko – kraujospūdis pakyla, o kraujas vėl pasiekia smegenis. Tačiau ypač vyresniame amžiuje, jei kraujagyslės praradusios elastingumą ar širdis dirba silpniau, prisitaikymo mechanizmas lėtėja, todėl atsiranda galvos svaigimas“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Jaunesniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti ir intensyvus fizinis krūvis, staiga jį nutraukus, hormonų svyravimai, labai žemas kraujospūdis ar kai kurių vaistų šalutinis poveikis.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors trumpalaikis svaigulys po staigaus atsistojimo retai kelia didelį pavojų, yra situacijų, kai būtina kreiptis į medikus. „Jeigu galvos svaigimas atsistojus kartojasi dažnai, o kartu pasireiškia silpnumas, nuovargis ar širdies ritmo sutrikimai, būtina kreiptis į gydytoją. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti, ar nėra anemijos, elektrolitų disbalanso ar kitų sveikatos problemų“, – sako vaistininkė T. Gečienė. Šie simptomai gali rodyti rimtesnes būkles, reikalaujančias profesionalios medicininės pagalbos.
Ką daryti, jei apsvaigo galva?
Pajutus galvos svaigimą, svarbu nedelsiant imtis veiksmų, kad išvengtumėte griuvimo. „Pajutę galvos svaigimą, atsisėskite ir atsiremkite į atramą, kad išvengtumėte griuvimo. Kvėpuokite giliai ir lėtai, kad pagerintumėte deguonies patekimą į organizmą. Jei įmanoma, trumpam nuleiskite galvą žemiau širdies lygio – taip kraujas greičiau pasieks smegenis“, – pataria vaistininkė T. Gečienė.
Profilaktika ir prevenciniai patarimai
Jei esate linkę į galvos svaigimą, vaistininkė pataria imtis profilaktinių veiksmų: „Gerkite pakankamai vandens – geriausia visą dieną, mažais gurkšneliais, ypač karštomis dienomis. Itin svarbi ir subalansuota mityba bei reguliarus valgymas. Praleidus vieną iš dienos valgių, gali nukristi cukraus kiekis kraujyje ir taip sukelti svaigulį. Taip pat nepamirškite fizinio aktyvumo, nes reguliarus judėjimas gali padėti sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Ir, žinoma, reguliariai tikrinkitės sveikatą. Kraujo tyrimai gali padėti laiku nustatyti anemiją ar kitas ligas“, – pataria T. Gečienė.
Šie patarimai padės ne tik sumažinti galvos svaigimo riziką, bet ir pagerins bendrą savijautą. Kilus abejonėms – visada pasitarkite su gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.