Ilgas ir visavertis gyvenimas – daugelio siekiamybė, kuri dažnai siejama su griežtomis mitybos taisyklėmis ir nuolatiniu rūpesčiu dėl kiekvieno suvalgyto kąsnio. Tačiau pasaulinėje žiniasklaidoje nuskambėjo Šveicarijos gydytojo Simono Feldhauso pareiškimas, verčiantis permąstyti nusistovėjusias tiesas. Jo teigimu, „nėra tokio dalyko kaip sveika mityba“.
Maisto kokybė svarbiau už griežtas taisykles?
Vietoj aklo mitybos planų laikymosi, daktaras S. Feldhausas ragina labiau pasitikėti maisto kokybe, o ne tiksliu kalorijų ar makroelementų skaičiavimu. Jo filosofija pabrėžia, kad svarbiau yra rinktis natūralius, šviežius ir aukštos kokybės produktus, kurie teikia organizmui energijos ir gyvybinės jėgos. Nors ir atsisakydamas tradicinės „sveikos mitybos“ sampratos, gydytojas pateikia konkrečias gaires, kurios gali padėti pagerinti savijautą ir prisidėti prie ilgesnio gyvenimo. Viena iš jų – mažinti angliavandenių kiekį maiste ir didinti baltymų bei riebalų, ypač vertingųjų omega-3 riebalų rūgščių, vartojimą.
S. Feldhausas taip pat akcentuoja organizmo gebėjimų tobulinimą ir atkūrimą, ypatingą dėmesį skirdamas mitochondrijoms – ląstelių „jėgainėms“. Pasak jo, šias gyvybiškai svarbias struktūras galima palaikyti ir stiprinti „specializuotais, individualizuotais maisto papildais“, pritaikytais kiekvieno žmogaus poreikiams.
Gyvenimo džiaugsmas ir holistinis požiūris
Daktaras S. Feldhausas teigia, kad maistas ir mityba yra ne tik fiziologinis, bet ir „emocinis“ reikalas. Jis pabrėžia, kad mėgavimasis gyvenimu yra neatsiejama ilgaamžiškumo dalis. „Jeigu to nedarai ir negyveni su atjauta bei meile kitiems, susikuri sau neigiamą streso tašką“, – perspėja gydytojas. Kartu su tinkama mityba ir emocine gerove, itin svarbus ir fizinis aktyvumas – nuolatinis judėjimas.
Šveicarijos specialistas daugiausia dėmesio skiria trims pagrindinėms sritims, kurios lemia gerą savijautą ir ilgaamžiškumą:
- Kūnui: būtina stebėti mitybą, rinktis sezoninius ir aukštos kokybės produktus. Tai padeda palaikyti fizinę sveikatą ir suteikia organizmui reikalingų maistinių medžiagų.
- Smegenų sveikatai: įtraukti atsipalaidavimą į kasdienybę ir skirti laiko veikloms, kurios teikia džiaugsmo. Psichologinė gerovė ir proto ramybė yra esminės ilgo ir kokybiško gyvenimo dalys.
- Socialinei sveikatai: kasdien skirti 15–20 minučių kokybiškam laikui su kitais ir juoktis. Socialiniai ryšiai, bendravimas ir pozityvios emocijos yra stiprus imuniteto ir laimės šaltinis.
Rytų išmintis ilgaamžiškumui
S. Feldhausas vertina ir kai kuriuos Azijos medicinos principus, susijusius su senėjimu. Jis cituoja seną išmintį: „Valgyk perpus mažiau, vaikščiok dvigubai daugiau, juokis trigubai daugiau ir mylėk be saiko.“ Šis posakis puikiai apibendrina gydytojo holistinį požiūrį į gyvenimą, pabrėžiantį saiką, judėjimą, džiaugsmą ir meilę kaip pagrindinius ilgaamžiškumo ramsčius.
Apibendrinant, daktaro Simono Feldhauso filosofija skatina ne aklai sekti mitybos madas, o sąmoningai rinktis kokybišką maistą, mėgautis gyvenimu, puoselėti socialinius ryšius ir aktyviai judėti. Tai – kompleksinis požiūris, leidžiantis atrasti asmeninę harmoniją ir ilgaamžiškumo paslaptis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.