Klastinga liga, tiesiosios žarnos vėžys, vis dažniau diagnozuojama jauniems žmonėms, griaudama stereotipus, kad tai – tik vyresniųjų liga. Specialistai ragina nedelsti pajutus pirmuosius simptomus, kurie dažnai klaidingai priskiriami kitoms, nepavojingoms ligoms. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikai pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą ir pristato naujausius gydymo metodus, leidžiančius išsaugoti organų funkcijas ir gerokai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Išgyvenimo istorija: kai vėžys apsiverčia gyvenimą
„Prasidėjo seniau nei prieš 2 m. – pakraujuodavo iš išeinamosios angos, pastebėjau kraujo priemaišas išmatose. Maniau, kad hemorojus, klausinėjau bendradarbių, viena iš jų turėjo šią problemą, tad galėjo patarti. Šiaip buvau visiškai sveika, stipri, gyvenau įprastu tempu, keliavau. Dabar, kai pagalvoju, na taip, kartais pilvą pūtė, galvodavau, kad ne tų arba per daug vaisių suvalgiau. Aišku, į gydytojus nesikreipiau“, – pasakoja Asta A., kuriai tiesiosios žarnos vėžys buvo diagnozuotas 56-erių.
Po dviejų metų atidėliojimo ir ignoravimo, kuomet kraujavimo tik padaugėjo, Asta pagaliau kreipėsi į medikus. „Buvau visiškai rami, slapto kraujo išmatose testas neparodė, bet kai atėjau atsakymo po atliktos kolonoskopijos buvo tiesiai šviesiai pasakyta – jums tiesiosios žarnos navikas, stoma Jums bus reikalinga visą likusį gyvenimą, kada rašomės operacijai? Per vieną akimirką apsivertė viskas aukštyn kojom.“
Asta prisimena patyrusi šoką ir iš pradžių kategoriškai atsisakiusi operacijos. Tačiau apsilankiusi Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje ir gavusi gydytojų konsiliumo verdiktą, ji pasirinko intensyvų gydymą: 25 chemospindulinio gydymo procedūras ir 4 chemoterapijas. Šis maždaug trijų mėnesių trukmės gydymas davė stulbinančių rezultatų – naviko nebeliko.
„Esu labai laiminga, noriu padėkoti daktarui Audriui Dulskui ir daktarei Editai Baltruškevičienei, visam gydytojų ir slaugytojų personalui, kurie buvo labai atidūs, kantrūs. Labai reikėjo gero žodžio – kad viskas bus gerai.
Aš klausinėjau įvairių klausimų, jie išklausė ir mano verkšlenimus.“ Asta pabrėžia ir šeimos, psichologo bei dietologo pagalbą. Nors po gydymo teko susidurti su šalutiniais poveikiais, tokiais kaip viduriavimas ir burnos gleivinės išopėjimas, ji džiaugiasi galinti gyventi pilnavertį gyvenimą ir bendrauja su palaikymo grupės žmonėmis.
Kodėl vėžys jaunėja ir kaip atpažinti jo ženklus?
NVI doc. dr. Audrius Dulskas patvirtina, kad kolorektalinis vėžys iš tiesų jaunėja. „Jei anksčiau žmonių iki 50-ies metų grupėje aptikdavome apie 8 proc. vėžio atvejų, dabar šioje amžiaus grupėje sergamumas kolorektaliniu vėžiu yra 12–13 proc.“, – sako dr. A. Dulskas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki 2030 m. šio vėžio atvejų jaunų žmonių amžiaus grupėje daugės iki 20–30 proc.
Sergamumo priežasčių yra ne viena: nutukimas, nesveikas gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas, greitai paruošiamas maistas, raudona perdirbta mėsa, rūkymas, alkoholio vartojimas, kai kurie lėtiniai uždegimai. „Vienos priežasties, kodėl sergamumas kolorektaliniu vėžiu auga, nėra. Tačiau yra duomenų, kad su šios ligos atsiradimu susijęs nutukimas, nesveikas gyvenimo būdas – mažas fizinis aktyvumas, greitai paruošiamas maistas, raudona perdirbta mėsa, rūkymas, alkoholio vartojimas, kai kurie lėtiniai uždegimai,“ – kalba dr. A. Dulskas.
Tiesiosios žarnos vėžio simptomai yra aiškiai juntami: kraujavimas iš išangės, pilvo pūtimas, sutrikęs tuštinimasis. „Jei atsiranda kraujavimas, žmogus tai pastebi iškart – kraujo lieka ant tualetinio popieriaus, išmatų. Deja, pacientai neretai pradeda gydytis hemorojų ir į onkologus kreipiasi praėjus metams ar pusantrų nuo mano minėtų simptomų pradžios ir nustatomas vėžys,“ – pabrėžia dr. A. Dulskas, ragindamas nedelsti ir pajutus simptomus kreiptis į medikus.
Ankstyvoji diagnostika – raktas į pasveikimą
Kolorektalinis vėžys yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje, o pagal mirtingumą – antra. Kasmet šia liga suserga apie 1600–1700 Lietuvos gyventojų. Ankstyvoji diagnostika yra gyvybiškai svarbi, nes daugelis vėžio atvejų pradinėse stadijose nesukelia jokių skundų. „Net ir nebežinau, kaip galima būtų dar aktyviau raginti žmones tikrintis profilaktiškai dėl vėžio. Norėčiau, kad žinomi žmonės daugiau įsijungtų į vėžio prevencijos reklamavimą. Greičiausiai turi pasikeisti karta, kuri supras, kad visiškai paprasta yra ateiti ir pasitikrinti, nelaukiant ligos požymių“, – sako dr. A. Dulskas, kviesdamas aktyviai dalyvauti patikros programose.
Šiuolaikinės gydymo galimybės: išsaugant organą ir gerinant gyvenimo kokybę
Tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodų yra daug ir jie parenkami individualiai. Ankstyvųjų stadijų vėžys gali būti operuojamas, išsaugant arba šalinant tiesiąją žarną. Tačiau pažengusių stadijų ligos atveju gydytojų konsiliume sprendžiama dėl chirurginio, chemospindulinio gydymo, chemoterapijos ar jų derinio. „Į klinikinę praktiką ateina ir nauji gydymo metodai: taikomas chemospindulinis gydymas su chemoterapija ir paciento nereikia operuoti – išsaugome organą“, – pabrėžia doc. dr. A. Dulskas.
Dr. A. Dulskas atkreipia dėmesį, kad po tradicinės chirurginės operacijos, ypač kai pašalinama tiesioji žarna, paciento gyvenimo kokybė gali smarkiai pablogėti dėl tuštinimosi ir kitų dubens organų funkcijos sutrikimų. Todėl vis labiau ieškoma alternatyvių gydymo metodų.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė pasakoja apie populiarėjančią vietiškai išplitusio tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodiką – neoadjuvantinę terapiją, kai prieš operaciją taikomas chemospindulinis gydymas su chemoterapija. „Šio gydymo tikslas – sumažinti naviką. Tais atvejais, kai pasiekiamas pilnas atsakas į gydymą, pacientas gali išvengti tiesiosios žarnos vėžio operacijos,“ – aiškina dr. E. Baltruškevičienė, pridurdama, kad tokia terapija trunka apie 3 mėnesius ir gali suteikti pilną atsaką.
„Medikamentinis gydymas paskiriamas prieš operaciją ir gavus gerus rezultatus netgi galima išsaugoti organo funkciją“, – teigia dr. E. Baltruškevičienė. Naujausias metodas – imunoterapija, kuri esant tam tikrai mutacijai (5–10 proc. pacientų) gali visiškai pašalinti naviką, taip pat išsaugant tiesiąją žarną ir dubens organų funkciją.
Kaip sumažinti spindulinio gydymo šalutinį poveikį?
NVI gydytojas radioterapeutas Ernestas Šileika paaiškina, kad spindulinis gydymas, trunkantis nuo 1 iki 5 savaičių (Lietuvoje dažniausiai 5 savaites), gali sukelti ankstyvų (iki 3 mėn.) ir vėlyvų (po 3 mėn.) šalutinių reakcijų. Tai gali būti bendras silpnumas, pykinimas, padažnėjęs ar skausmingas šlapinimasis, viduriavimas, odos paraudimas ar žaizdelės švitinimo vietoje.
Tačiau šių nusiskundimų galima išvengti arba juos sumažinti. „Valandą ar pusvalandį prieš procedūrą reikėtų pasišlapinti ir išgerti pusę litro – litrą vandens. Tai reikalinga tam, kad prieš kiekvieną procedūrą būtų vienodai pripildyta šlapimo pūslė. Kai ji pilna, gauna mažiau apšvitos, todėl ir šalutinių reakcijų pacientas junta mažiau“, – pataria E. Šileika. Taip pat rekomenduojama vengti pilvą pučiančių maisto produktų, rinktis troškintas ar virtas daržoves.
Jei navikas yra apatinėje tiesiosios žarnos dalyje, svarbu kruopščiai rūpintis higiena, nenaudoti drėgnų servetėlių ar tualetinio popieriaus, vengti tiesaus sėdėjimo ant išangės srities. Svarbiausia, pasak E. Šileikos, – pajutus bet kokias šalutines reakcijas, nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją, net ir praėjus ilgesniam laikui po gydymo.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.