Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad tymai yra itin užkrečiama virusinė infekcija, kuri buvo ir iki šiol išlieka viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje (2021–2022 m.) nebuvo užregistruota tymų atvejų, specialistai įspėja apie nepakankamas skiepijimo aprėptis, kurios kelia vis didesnį susirūpinimą.
Sumažėjus pasiskiepijusių asmenų, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje. Tai dramatiškai padidina riziką tiems, kurie yra neskiepyti, ar dar negali būti paskiepyti dėl amžiaus, pavyzdžiui, kūdikiams iki vienerių metų. Lietuvoje skiepijimo aprėptys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės yra žemiau rekomenduojamos ribos: 2022 m. jos tesiekė 86,46 proc. (2021 m. – 88,41 proc.). Praėjusiais metais mažiau vaikų paskiepyta beveik visose šalies savivaldybėse. Rekomenduojama, kad nuo tymų pasiskiepijusių asmenų dalis visuomenėje siektų ne mažiau kaip 95 proc., siekiant užtikrinti patikimą kolektyvinę apsaugą.
Vienintelė veiksminga apsauga – skiepai
Vienintelė specifinė priemonė, galinti patikimai apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos ir sunkių jos komplikacijų bei suvaldyti tymus visuomenėje, yra profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: pirmoji vakcinos dozė skiriama 15–16,5 mėnesių amžiaus, o antroji dozė – 6–7 metų vaikams. Įskiepijus dvi šios vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.
Kaip plinta tymų virusas?
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Užsikrėtęs asmuo virusą gali platinti net 4 dienas iki ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo. Inkubacinis periodas trunka nuo 7 iki 9 dienų, kartais iki 21 dienos. Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 minučių, yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo. Imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji.
Susidūrę su užkratu suserga iki 90–95 proc. imuniteto neturinčių asmenų. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 kitų žmonių, todėl ši liga laikoma viena lengviausiai plintančių.
Tymų simptomai: atpažinkite laiku
Tymai dažnai vadinami „privaloma“ vaikiška liga, tačiau jos simptomai gali būti klastingi ir sukelti rimtų pasekmių. Pradžioje liga pasireiškia aukšta temperatūra (38–39 °C), vėliau išsivysto konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), sloga ir kosulys. Specifinės dėmelės gali atsirasti skruostų gleivinėje. 3–7 ligos dieną paprastai išberia, tačiau bėrimas neniežti. Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas ir pėdas.
Galimos tymų komplikacijos
Nors tymai daugeliui asocijuojasi su lengva vaikystės liga, jie gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas (gerklų uždegimas), viduriavimas ir encefalitas (smegenų uždegimas). Šios komplikacijos gali būti ypač pavojingos mažiems vaikams ir asmenims, kurių imunitetas yra silpnas. Todėl profilaktinis skiepijimas yra gyvybiškai svarbus siekiant apsaugoti ne tik save, bet ir visą visuomenę nuo šios klastingos ligos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.