Griežtėja tonas dėl Vengrijos ir Rusijos ryšių
Tarptautinis skandalas dėl tariamo Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto vykdyto konfidencialios informacijos nutekinimo Rusijai plečiasi, keldamas vis daugiau klausimų dėl Budapešto lojalumo Vakarų sąjungininkams. Vis daugiau ženklų rodo, kad Vengrija galėjo perduoti Kremliui duomenis ne tik apie Europos Sąjungos, bet ir apie ypač slaptus NATO reikalus. Vis dėlto, kol kas Aljansas neskuba imtis griežtų veiksmų.
Pats P. Szijjarto, iš pradžių neigęs kaltinimus dėl informacijos teikimo Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, vėliau pripažino, kad su juo bendravo ir tarėsi. Ministras tai teisino kaip „kiekvieno diplomatijos vadovo“ įprastą praktiką. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodęs pokalbio įrašas atskleidė, kad Vengrijos atstovas net prašė S. Lavrovo įsikišti į Slovakijos rinkimus.
Lietuva ragina NATO pradėti tyrimą
Didėjant nuogąstavimams dėl Vengrijos atvirumo Kremliui, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino NATO nedelsiant pradėti tyrimą. Jis akcentavo, kad Aljansas negali sau leisti net menkiausio įtarimo, jog konfidenciali informacija pasiekia priešus.
„NATO privalo pradėti tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar Szijjarto ar kiti Vengrijos atstovai perdavė konfidencialią informaciją Rusijai, – teigė jis. – Negalime sau leisti net menkiausio įtarimo, kad tokia medžiaga perduodama mūsų priešams.“
NATO pozicija: vienybė ir atsargumas
Nepaisant aiškių raginimų, NATO, regis, bent jau viešai, siekia išlaikyti vienybę ir kol kas neskuba imtis formalizuotų veiksmų prieš Vengriją. Paklaustas apie galimą tyrimą, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte aptakiai pareiškė, kad visi sąjungininkai sutaria dėl Rusijos keliamų grėsmių ir yra pasiryžę užtikrinti kolektyvinę gynybą.
„Visi 32 sąjungininkai sutinka, kad Rusija yra didžiausia mums kylanti grėsmė – dėl to nėra jokių diskusijų.
Tai grėsmė mūsų saugumui dabar ir ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, visi 32 sąjungininkai yra visiškai pasiryžę užtikrinti, kad turėtume kolektyvinę gynybą“, – teigė M. Rutte.
Vėliau jis pridūrė, kad imamasi būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią informacijos nutekėjimui. „Mes imamės būtinų priemonių, kad iš tiesų galėtume užkirsti kelią tokiam įvykiui. Taigi mes dirbame kartu su visais sąjungininkais šiuo klausimu kiekvieną dieną“, – sakė Aljanso vadovas.
Lietuvos perspėjimai dar 2019 metais
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas atskleidė, kad Lietuva dar 2019 metais išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos patikimumo. Anot D. Tusko, Lietuva tuomet prašė pašalinti Vengrijos delegaciją iš NATO susitikimo, įtardama, kad konfidenciali informacija gali pasiekti Maskvą.
„Jau 2019 m. Lietuva paprašė, kad Vengrijos delegacija būtų pašalinta iš NATO susitikimo, teigdama, kad yra įtarimų, jog Vengrijos delegacija perduos ypač slaptą informaciją Maskvai“, – antradienį teigė Lenkijos premjeras.
ES jau riboja Vengrijos prieigą prie slaptos informacijos
Skandalas įsiplieskė praėjusį savaitgalį, kai viešumoje pasirodė informacija, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto ES susitikimų metu dalijosi žvalgybine informacija su Rusijos atstovais. Dėl šių įtarimų Europos Sąjunga jau ėmėsi veiksmų ir apribojo Vengrijos prieigą prie konfidencialios medžiagos aptarimų, baimindamasi duomenų perdavimo Rusijai. Europos Komisija oficialiai laukia Vengrijos paaiškinimų. Nors P. Szijjarto iš pradžių tai atmetė kaip „melagienas“, vėliau pripažino, kad konsultavosi su ne ES šalimis, įskaitant Rusiją, JAV, Turkiją ir Izraelį, teigdamas, kad tai „visiškai natūralu“.
Klausimas apie Vengriją NATO vadovui M. Rutte buvo užduotas pristatant pozityvią metinę Aljanso ataskaitą, kurioje teigiama, kad sąjungininkų karinės išlaidos reikšmingai išaugo. Nepaisant teigiamų Aljanso gynybos stiprinimo žinių, Vengrijos atvejis ir toliau kelia įtampą ir abejones dėl vienybės bei informacijos saugumo NATO viduje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.