Genetiniai tyrimai tampa vis svarbesne vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos dalimi. Nors ne visos onkologinės ligos yra paveldimos, tam tikrų vėžio formų rizika gali būti ženkliai padidėjusi dėl genetinių mutacijų. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojai genetikai ir chirurgai pabrėžia, kad žinios apie šeimos ligos istoriją ir savalaikis ištyrimas gali lemti geresnius gydymo rezultatus ir net užkirsti kelią ligos išsivystymui.
Kokie vėžiai susiję su genais ir kada kreiptis į genetiką?
Svarbu žinoti, kad ne visoms onkologinėms ligoms būdingas paveldimumas. Pavyzdžiui, genai nėra siejami su padidėjusia kraujo vėžio, plaučių ar gimdos kaklelio vėžio rizika, pastarojo išsivystymas dažniausiai susijęs su virusais. Tačiau genetika vaidina ypač didelį vaidmenį storosios žarnos, krūties, prostatos ir inkstų vėžių atsiradime.
NVI gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė rekomenduoja kreiptis į genetiką, jei kuria iš minėtų ligų susirgo asmuo, nesulaukęs 50 metų. Taip pat genetiniai tyrimai siūlomi, kai šeimoje jau būta onkologinės ligos atvejų, pavyzdžiui, jei krūties vėžiu sirgo senelė ir mama, moteriai derėtų pasitikrinti, ar ji nepaveldėjo polinkio susirgti vėžiu.
„Tuomet galime pasikviesti chirurgus ir, jei moteris to pageidauja, galima atlikti profilaktinę operaciją ir užkirsti kelią vėžio atsiradimui“, – teigė O. Liaugaudienė. Gydytoja ragina nedvejoti ir kreiptis pagalbos: „Atėjus pas genetiką galima išsiaiškinti, ar tyrimas iš tikrųjų reikalingas, ir taip pagerinti savo psichologinę gerovę.“
Ar genetiniai tyrimai kompensuojami ir kiek trunka rezultatai?
Genetiniai tyrimai valstybės lėšomis Lietuvoje kompensuojami ne visais atvejais. Jei asmuo nori išsitirti vedamas vien smalsumo, už kraujo tyrimą tenka sumokėti pačiam. Nepaisant to, medikai pastebi augantį pacienčių skaičių, kurios prašo šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimo pas genetiką, siekdamos išsiaiškinti savo vėžio riziką.
Paprastesnių genetinių tyrimų rezultatų galima sulaukti po 1–2 savaičių, tačiau išsamūs tyrimai gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų. Svarbiausia – laiku priimti sprendimą pasitikrinti.
Genetinių tyrimų įtaka gydymo taktikoms: krūties vėžio pavyzdys
Genetiniai tyrimai tampa vis svarbesni ne tik diagnostikoje, bet ir parenkant veiksmingiausią gydymą. NVI gydytoja chirurgė Algė Leveckytė pabrėžia, kad diagnozavus krūties vėžį vis dažniau siekiama išsaugoti krūtį. Tačiau nustačius genetinę mutaciją, pavyzdžiui, BRCA1 arba BRCA2, siūlomos radikalios operacijos, nes tokiu atveju yra ženkli vėžio atkryčio arba onkologinės ligos pasikartojimo galimybė.
„Genetiniai tyrimai chirurgus įpareigoja ir suteikia laisvių: galime pacientui suteikti geresnę pagalbą siūlydami adekvačias operacijas, išvengiant pakartotinio gydymo“, – aiškino A. Leveckytė. Anksčiau nustačius polinkį susirgti krūties vėžiu būdavo patariama pašalinti abi krūtis, tačiau dabar situacija keičiasi – krypstama į stebėseną.
Lietuvoje, nustačius BRCA1 arba BRCA2 mutaciją, moteriai priklauso trys krūtų tyrimai per metus: mamograma, echoskopija ir krūtų magnetinio rezonanso tyrimai. Pacientės vis dažniau renkasi stebėseną bent metams ar dviem, kol pasijunta ramesnės, išvengia didelių operacijų ir galimų komplikacijų.
Vis dėlto, yra pacienčių, kurios patologiškai bijo vėžio ir, nustačius mutaciją, pačios prašo šalinti krūtis. „Mes, chirurgai, negalime prieštarauti ir visada pritariame. Jei pacientė jaučia, kad jai taip bus ramiau gyventi, rekomenduojame krūtis pašalinti“, – apibendrino A. Leveckytė. Svarbu įvertinti ir tai, kad pašalinus krūtis ir atlikus rekonstrukciją su implantais, juos tenka keisti kas 10–15 metų, o organizmas gali implantus atmesti.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.