Naujausias tyrimas atskleidė, kad paprastas kasdienis kvėpavimo pratimas gali turėti reikšmingos įtakos smegenų sveikatai, ypač mažinant beta amiloido kiekį – vieną iš pagrindinių Alzheimerio ligos rizikos veiksnių. Nors demencijos – ligos, kuria serga vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių – stabdymo galimybės dar nėra visiškai įrodytos, efektyvaus Alzheimerio ligos gydymo trūkumas verčia medicinos bendruomenę ieškoti prevencinių priemonių. Šis atradimas gali atverti naujas galimybes kovoje su klastinga liga.
Tyrimas ir jo metodika: Kaip kvėpavimas veikia smegenis?
Mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo 108 savanoriai, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes ir nešiojo širdies ritmo monitorius. Pirmoji grupė du kartus per dieną po 20 minučių atliko meditacijos pratimus, klausydamasi raminančios muzikos. Šios grupės tikslas buvo pasiekti širdies susitraukimų dažnio stabilizaciją.
Antrajai tyrimo dalyvių grupei buvo nurodyta lėtai įkvėpti ir iškvėpti pagal nešiojamojo kompiuterio ekrane rodomą 0,1 herco dažnio ciklą. Tyrėjai siekė kuo didesnės širdies ritmo svyravimų amplitudės: širdies susitraukimų dažnis turėjo didėti įkvepiant ir mažėti iškvepiant.
Iš visų savanorių prieš tyrimą buvo paimti kraujo mėginiai. Keturių savaičių laikotarpiu jie du kartus per dieną atliko paskirtus pratimus, o tyrimo pabaigoje kraujo mėginiai buvo paimti pakartotinai. Šie mėginiai buvo tiriami dėl dviejų formų beta amiloido, kuris Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse sudaro plokšteles, ir Tau baltymo, kurio pakitimai taip pat yra susiję su šia liga.
Netikėti rezultatai: amiloido lygio pokyčiai
Tyrimo pabaigoje paaiškėjo stulbinantys skirtumai. Antrosios grupės, kuri kvėpavo pagal kompiuterio užduotą ritmą, kraujyje abiejų tipų beta amiloido kiekis buvo gerokai mažesnis nei prieš pradedant tyrimą. Šis rezultatas leido manyti, kad kontroliuojamas kvėpavimas gali teigiamai paveikti amiloido pašalinimą iš organizmo.
Tačiau raminančios muzikos klausiusių dalyvių grupėje pastebėtas netikėtas ir neraminantis rezultatas – amiloido kiekis jų mėginiuose buvo didesnis nei prieš tyrimą.
Tai pabrėžia, kad ne bet koks atsipalaidavimo pratimas, o būtent ritmingas, lėtas kvėpavimas galėjo lemti teigiamus pokyčius.
Tau baltymo lygio pokyčiai apskritai nebuvo reikšmingi, nors tarp jaunesnių dalyvių jie buvo panašūs į amiloidų pokyčius. Tai gali sukliudyti tolesnei šios tyrimų krypties plėtotei, jei Tau baltymai laikomi pagrindine ligos priežastimi.
Kodėl tai veikia? Mokslininkų įžvalgos ir diskusijos
Tyrimo autoriai teigia, kad didėjantys širdies ritmo svyravimai, kuriuos sukelia lėtas ir gilus kvėpavimas, stimuliuoja parasimpatinę nervų sistemą. Būtent tai, jų nuomone, gali sumažinti Alzheimerio ligos riziką. Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) profesorė Mara Mather paaiškino: „Žinome, kad simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos daro įtaką su Alzheimerio liga susijusių peptidų ir baltymų gamybai bei šalinimui.“ Jos teigimu, su amžiumi mažėjantis parasimpatinės nervų sistemos aktyvumas gali būti susijęs su Alzheimerio ligos atsiradimu.
Vis dėlto, medicinos bendruomenėje egzistuoja dvi stovyklos dėl beta amiloido vaidmens. Vieni mokslininkai įsitikinę, kad beta amiloido plokštelės galvos smegenyse yra pagrindinė Alzheimerio ligos priežastis. Kiti šios stovyklos šalininkai mano, kad amiloidas – tai viso labo vienas iš ligos simptomų, o tikrąja priežastimi laiko Tau baltymus. Šis tyrimas, neparodęs reikšmingų Tau baltymo pokyčių, nepadeda išspręsti šios dilemos.
Be to, tyrimo autoriai pripažįsta, kad nėra tikri, ar sumažėjęs beta amiloido kiekis kraujyje reiškia mažesnę jo gamybą smegenyse, ar tiesiog pagerėjusį šio baltymo išvalymą per inkstus. Jei pastarasis variantas yra teisingas, tai reikštų, kad beta amiloido kiekis smegenyse nesumažėja, ir Alzheimerio ligos rizika išlieka nepakitusi. Taip pat nebuvo tikrinama, kiek ilgai išlieka teigiamas poveikis ir ar jį galima išlaikyti atliekant pratimus ilgesnį laiką.
Išvados ir ateities perspektyvos
Nors tyrimas suteikia vilties dėl galimų prevencinių priemonių prieš Alzheimerio ligą, pavyzdžiui, lėto ir gilaus kvėpavimo pratimų, reikia atlikti daugiau išsamių tyrimų, siekiant patvirtinti šio metodo efektyvumą ir ilgalaikį poveikį. Mokslininkų bendruomenė toliau ieškos būdų, kaip geriau suprasti ir užkirsti kelią šiai sekinančiai ligai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.