Kas sieja žmones, sulaukiančius garbaus šimto metų ir daugiau? Ilgaamžiškumo tyrėjai nuolat ieško atsakymų į šį klausimą, o vienas garsiausių ekspertų atskleidė intriguojantį įprotį, kuris, regis, yra kertinis. Daktaras Valteris Longo, senėjimo ir biologijos mokslų specialistas, teigia, kad dažniausias šimtamečių vakarienės įprotis yra „lengva ir ankstyva vakarienė“.
Pasak eksperto, didesnė maisto porcija valgant vakare apsunkina organizmo virškinimą ir įsisavinimą, didindama sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, riziką. Be to, patariama stengtis valgyti pakankamai anksti, paliekant mažiausiai 12 valandų tarpą tarp vakarienės ir kitos dienos pusryčių.
Tyrimai jau seniai rodo, kad ilgaamžiškumui įtakos turi ne tik tai, ką valgome, bet ir kada valgome. Pavyzdžiui, 2022 metais paskelbtame tyrime teigiama, kad visas maistas turėtų būti suvalgomas per 12 valandų, kad organizmas galėtų efektyviai paversti kalorijas energija.
Ilgaamžiškumo dieta ir autofagija
Daktaras Longo yra sukūręs mitybos planą, vadinamą „ilgaamžiškumo dieta“. Jos pagrindą sudaro ankštinės daržovės, riešutai, alyvuogių aliejus, neskaldyti grūdai ir kitos daržovės. Mokslininkai teigia, kad tokia mityba aktyvuoja autofagiją – procesą, kurio metu suardomos ir perdirbamos senos ar pažeistos ląstelių dalys. Šis natūralus organizmo mechanizmas padeda sulėtinti senėjimo procesus ir palaikyti ląstelių sveikatą.
V. Longo pabrėžia, kad svarbiausia yra suvalgyti vakarienę likus trims valandoms iki miego. Per vėlai valgant gali sutrikti cirkadiniai ritmai, kurie reguliuoja mūsų organizmo paros ciklus. Tačiau ekspertas priduria, kad taisyklės nėra griežtos visiems:
„Jei vakarieniaujate gausiau, gerai miegate, jūsų cholesterolio ir kraujospūdžio rodikliai yra geri, tuomet viskas gerai, – sakė daktaras V.Longo. – Bet jei blogai miegate ir turite sveikatos problemų, galbūt reikėtų pradėti valgyti gausesnius pusryčius ir pietus, o vakarienei rinktis mažesnę porciją“.
Ne tik maistas: ilgaamžiškumo veiksniai „mėlynosiose zonose“
Nors mityba yra nepaprastai svarbi, ilgaamžiškumo formulė apima ir kitus aspektus. Pasaulyje egzistuoja vadinamosios „mėlynosios zonos“ – regionai, kuriuose žmonės paprastai gyvena iki 100 metų ir ilgiau. Šių zonų gyventojų ilgaamžiškumo pagrindą sudaro fizinis aktyvumas, bendruomeniškumas (tikėjimas, meilė, draugystė) ir tikslo suvokimas.
Įrodyta, kad aktyvus gyvenimo būdas, net ir kasdienis pasivaikščiojimas, gerina ilgaamžiškumą. Taip pat draugystė ir socialiniai ryšiai turi teigiamą poveikį žmogaus gyvenimo trukmei, o tyrimai nuolat rodo, kad vienatvė yra toksiška ir kenksminga sveikatai.
Globalios tendencijos ir ateities perspektyvos
Praėjusiais metais atlikti tyrimai numato, kad iki 2050 m. vidutinė gyvenimo trukmė visame pasaulyje pailgės beveik penkeriais metais. Prognozuojama, kad vidutinis vyras gyvens 76, o moteris – 80 metų. Šią tendenciją, kaip teigia ekspertai, lemia visuomenės sveikatos priemonės, kurios padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, mitybos ligoms, motinos ir naujagimio infekcijoms, bei pagerina bendrą išgyvenamumą. Šie skaičiai taip pat suteikia „didžiulę galimybę“ užbėgti už akių didėjantiems medžiagų apykaitos ir mitybos rizikos veiksniams, tokiems kaip aukštas kraujospūdis ir padidėjęs kūno masės indeksas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.