Seimo nariai pritarė kontraversiškam Kapčiamiesčio karinio poligono plėtros projektui, kuris numato 14,6 tūkst. hektarų teritoriją pratyboms ir kovinio šaudymo šaudykloms. Nors projektas gavo žalią šviesą, balsavimas atskleidė gilų skilimą tiek valdančiojoje koalicijoje, tiek visuomenėje, keliančią klausimų dėl nacionalinio saugumo prioritetų ir komunikacijos su vietos bendruomenėmis.
Poligono projektui – Seimo pritarimas, tačiau ne vienbalsis
Pirmame balsavime „prieš“ projektą pasisakė septyni frakcijos „Nemuno aušra“ nariai – Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius, taip pat trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys parlamentarai – Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas. Visi jie yra iš valdančiosios daugumos.
Balsavime susilaikė keturi frakcijos „Nemuno aušra“ atstovai – Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, bei demokratas Linas Urmanavičius. Kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, ypač iš frakcijos „Nemuno aušra“, balsavo „kojomis“ – buvo salėje, bet mygtuko nespaudė.
Tiesa, keli frakcijos „Nemuno aušra“ nariai projektą visgi palaikė: „už“ balsavo Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys. Taip pat ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas, kuris išreiškė nemažai kritikos visam procesui, tačiau pritarė projektui.
Lazdijų merė ir protestuotojai Seime: susirūpinimo išraiška
Parlamente apsilankė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, susitikusi su bendrapartiečiais demokratais. Prieš vidurdienį, pristatant poligono projektą, Seimo balkone pasirodė grupė gyventojų su baltais raiščiais ant akių, kuriuos jie užsidėjo ministrui Robertui Kaunui stojus prie tribūnos. Tai simbolizavo bendruomenės nerimą ir neatsakytus klausimus.
Krašto apsaugos ministro R. Kauno argumentai: kodėl poligonas yra būtinas?
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė projekto svarbą, teigdamas, kad jis nėra daromas paslapčia, o visada buvo viešai komunikuojamas.
„Tikrai svarbus klausimas. Džiugu, kad visi kartu dalyvaujame šito klausimo sprendime, jog jis nėra daromas paslapčia, o visada, nuo pat pradžių buvo viešai, aiškiai ir, manau, gana tiksliai komunikuojamas“, – kalbėjo R. Kaunas.
Ministras tvirtino, kad naujas poligonas būtinas siekiant patenkinti augančios Lietuvos kariuomenės bei į šalį atvykstančios Vokietijos brigados poreikius. „Visai augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – aiškino jis.
R. Kaunas karių profesionalumą lygino su chirurgo, pabrėždamas praktikos svarbą: „Lietuvos karys yra lygiai toks pats profesionalas, kaip ir bet kurios kitos srities specialistas, pavyzdžiui, chirurgas. Mes, eidami pas chirurgą, norime, kad apie tai, kaip atlikti operaciją, jis būtų paskaitęs ne tik iš vadovėlio, bet ir būtų ne vieną kartą pasipraktikavęs.“
Opozicijos ir valdančiųjų partnerių kritika: prioritetai ir komunikacijos spragos
Frakcijos „Nemuno aušra“ narys Aidas Gedvilas suabejojo poligono prioriteto aktualumu, atsižvelgiant į Lietuvos oro erdvę kertančius dronus. „Po vakarykščio incidento Varėnos rajone, kai sudužo ir oro gynybos sistemos nepastebėjo, nenumušė drono, eilinį kartą turbūt susidaro įspūdis, kiek spragų turi Lietuvos oro gynybos sistema. Akivaizdu, kad šiuolaikinio karo taisyklės negrįžtamai pasikeitė“, – svarstė A. Gedvilas.
Ministras R. Kaunas sutiko su pastebėjimu, tačiau pažymėjo, kad oro gynybos sistemų įsigijimas užtrunka, o sausumos pajėgumų vystymas negali laukti. „Šiai dienai mes diskutuojame, kad neturime dar kol kas pilnai integruotų visų norimų radarų, kurie jau yra užsakyti ir jau palaipsniui atvyksta į Lietuvą, bet pramonė yra tokia, kad ji geba kai ką pagaminti tik 2027, 2028 metais, bet faktas, kad pati technologija yra užsakyta ir atvyksta“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas kritikavo projekto parengimą, teigdamas, kad jis sukėlė per daug nerimo ir įtampos. „Gaila, kad tenka apgailestauti, kaip jūs parengėte šį įstatymo projektą. Tiek nerimo sukėlėte ir įtampos, nors puikiai žinome, kad kariuomenei šis tikslas tikrai buvo svarbus ir mes privalėjome jį atlikti kokybiškai“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Frakcijos „Nemuno aušra“ narys Tomas Domarkas paragino kolegas atidžiai pagalvoti prieš balsuojant: „Ar mes girdime, ką sako visuomenė, ar mes išgirdome kiekvieno piliečio nuomonę, ar atsakėme į visus klausimus? Manau, kad šiandien supriešinome visuomenę, neatsakydami į visus klausimus ir neužtikrindami tam tikrų atsakymų, ar tikrai čia reikia taip skubėti, ar nereikia laiko dar įsigilinti ir išspręsti žmonių problemas, kurie nežino, ką daryti, kaip elgtis.“
Audringos susirinkusių gyventojų reakcijos sulaukė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario Valiaus Ąžuolo replika. „Kam atsakinėti į klausimus bendruomenės, žmonių, suprasti, kad Lietuvoje galioja Konstitucija, kad yra konstitucinės teisės į turtą, į gyvenimą? Nieko to nebeliko“, – aiškino V. Ąžuolas, kritikuodamas „buldozerio“ principą.
Kas numatoma Kapčiamiesčio poligono projekte?
Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą. Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.