„Vaistažoles geriausia rinkti, kai būna jų žydėjimo pradžia, tuomet prisikaupę daugiausia veikliųjų medžiagų“, – teigia Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų kolekcijos kuratorė Erika Kaškelienė. Atėjus rudeniui, žolelių arbata ne tik maloniai sušildo, bet ir namuose paskleidžia užburiantį aromatą. Tad kodėl gi nepasinaudojus gamtos dovanomis ir nepasiruošus gardžios, sveikatai naudingos arbatos patiems?
Atraskite naujus skonius: ekspertės rekomenduojamos vaistažolės
„Man labai patinka vienmetis augalas – darželinė žiomenė, kuri turi citrusinį skonį. Puiki aromatinė arbata“, – mėgstamą žolelę išskyrė E. Kaškelienė. Jos arbata gali palengvinti migreną, neuralgiją, peršalimo ligas ir padeda esant padažnėjusiam širdies plakimui. Pašnekovė pridūrė, kad kvapniosiomis savybėmis taip pat išsiskiria citrinžolė, kuri puikiai patobulina juodą arbatą. „Įsidėkite šiek tiek levandos. Bus puikus ir vaizdas, ir skonis, levanda suteiks kitokį poskonį“, – paaiškino ekspertė.
Ką rinkti ir kada? Vasaros pabaigos ir rudens derlius
Paskutinis vasaros mėnuo ir rudens pradžia – puikus metas prisiskinti vaistažolių. Pasak E. Kaškelienės, dabar tinkamas laikas rinkti ežiuoles, o gauromečio sezonas jau eina į pabaigą. Tarp šiuo metu žydinčių ir ypač aromatingų vaistažolių specialistė išskyrė vaistines medetkas, pelkinę vingiorykštę, raudonėlį, kalninį dašį, levandas ir citrinžolę. Rudenį taip pat verta rinkti erškėčių ir šermukšnių uogas – džiovintos jos puikiai tinka arbatai. Čiobrelis, mėgstantis saulėtas pievas, renkamas nuo liepos iki vasaros pabaigos, naudojant tik viršutines augalo dalis.
Sėkmingo vaistažolių rinkimo ir džiovinimo taisyklės
Svarbiausia – rinkti saulėtu oru ir būtinai sausas žoleles, nes šlapios gali pelyti. E. Kaškelienė pabrėžė, kad vaistažoles geriausia rinkti pamiškėse, nedirbamose pievose, vengti užterštų vietų. Būtina atkreipti dėmesį į vaistažolių kokybę: rinkti švarius, kenkėjų nepažeistus lapus ar žiedynus, pažeistas dalis pašalinti.
Patartina naudoti žirkles ir rinkti tik reikalingas augalo dalis, kad nebūtų išrauta visa vaistažolė ir išsaugota augimvietė. Surinktus augalus geriau dėti į pintinę, kad nesuspaustų. Džiovinti rekomenduojama natūraliu būdu, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Tinkamai paruoštas ir gerai laikomas žoleles galima naudoti iki dvejų metų.
Dėmesio: nuodingų augalų pavojai ir saugus atpažinimas
E. Kaškelienė įspėjo, kad vaistažolėms rinkti būtinos gilios žinios ir geras jų pažinimas. „Galima eiti žoliauti pasiėmus knygą, tuo pačiu ir vaikus mokyti, kaip tą daryti“, – patarė pašnekovė. Šiais laikais padeda ir telefono programėlės, atskiriančios augalus. Panašius augalus supainioti nesunku, o tai gali pakenkti sveikatai. Pavyzdys – meškinis česnakas ir pakalnutė; jeigu sprendžiate tik iš lapų, galima net apsinuodyti. Pavojų kelia žalčialunkis, kurio net liesti negalima, ir į krapą panaši dėmėtoji mauda. „Geriau nerinkti augalų, kurių nepažįstame arba žinome, kad augalas yra retas“, – akcentavo specialistė, ragindama rinkti vaistažoles su saiku, saugant jų augimvietes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.