Aukšta oro temperatūra, drėgmė ir intensyvūs saulės spinduliai gali tapti rimtu iššūkiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Jie gali sukelti dehidrataciją, o tiems, kurie jau serga širdies ligomis, gerokai padidinti širdies priepuolio ar insulto riziką. Kaip apsaugoti širdį karštomis vasaros dienomis ir į ką svarbu atkreipti dėmesį? Apie tai pasakoja kardiologė Julija Jurgaitytė.
Karščio poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Pasak gydytojos J. Jurgaitytės, vasarą išauga ne tik širdies įvykių, bet ir, deja, mirties atvejų skaičiai. Karštais orais organizmas stengiasi vėsintis, todėl intensyviau prakaituoja, o su prakaitu netenkama ir skysčių. Padidėjusi oro temperatūra organizmui kelia stresą ir nuovargį, gali sutrikti miego kokybė.
Labiausiai į orų pokyčius reaguoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai, taip pat jautresnės moterys ir rūkantys žmonės, nes jų kraujagyslės yra linkusios susiaurėti. Dėl to organizmas gauna mažiau deguonies. Esant deguonies trūkumui, žmogus gali jausti dusulį, krūtinės ar vidaus organų skausmus, bendrą silpnumą, galvos svaigimą ar net pykinimą. Būtent dėl šių priežasčių karštomis vasaros dienomis žmonės dažniausiai kreipiasi į gydymo įstaigas.
Dehidratacija – tylus širdies priešas
Kardiologė pabrėžia, kad vasarą tiek sveikiems, tiek širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims būtina kruopščiai sekti suvartojamo vandens kiekį. Padidėjus oro temperatūrai, dehidratacija gali sukelti krūtinės skausmus dėl elektrolitų trūkumo, galvos svaigimą dėl sulėtėjusios kraujotakos. Gali kamuoti ir pykinimas, vėmimas, mieguistumas ar širdies ritmo sutrikimai.
Vienas pagrindinių požymių, kad organizmui gresia dehidratacija, yra padidėjęs prakaitavimas, apkraunantis širdį ir kraujagyslių sistemą. Gausiai prakaituodamas žmogus netenka ne tik vandens, bet ir gyvybiškai svarbių elektrolitų – natrio, kalio, magnio ir kitų mikroelementų, kurie reikalingi širdies darbui, imuninei organizmo funkcijai, inkstų veiklai ir protiniam darbui.
Trūkstant šių elementų, dažnai išsivysto širdies ritmo sutrikimai, sulėtėja kraujotaka, tirštėja kraujas, tad didėja rizika susiformuoti kraujo krešuliams. Tai yra vienas pagrindinių infarkto ar insulto rizikos veiksnių. Kraujagyslių trombozės riziką didina ir stresas bei aukštas kraujo spaudimas.
Nors vasaros sezono metu žmonės linkę vartoti daugiau alkoholio, pirmenybę vis dėlto reikėtų teikti vandeniui. Kardiologė pataria vandenį gurkšnoti nuolat, nelaukti, kol pajusite troškulį. Vienas būdų sužinoti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių, – stebėti šlapimo kiekį ir spalvą. Šlapimas neturėtų būti tamsios spalvos ar koncentruotas, nes tai rodo skysčių trūkumą.
Nenutraukite gydymo vasarą: medikamentų svarba
Gydytoja pastebi, kad būtent vasarą pacientai kartais nusprendžia nutraukti paskirtų medikamentų vartojimą. „Atšilus orams organizme vyksta pokyčiai, dėl kurių galimi arterinio kraujospūdžio netolygumai, didėja širdies ritmo sutrikimų tikimybė. Tokiomis dienomis labai rekomenduoju laikytis gydymo režimo. Tai ypač aktualu širdies nepakankamumu, hipertenzija ar bet kuria kita širdies ir kraujagyslių liga sergantiems pacientams. Būtina tęsti gydytojo paskirtų medikamentų, skirtų aukštam kraujospūdžiui mažinti, vartojimą“, – teigia J. Jurgaitytė.
Kardiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad esant aukštam kraujospūdžiui dažnai būna ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. „Tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju. Galbūt metas pradėti vartoti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus – statinus. Jie ne tik mažina cholesterolio sintezę organizme, bet ir apsaugo smulkiosiose kraujagyslėse esančias aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo. Taip išvengiama aterosklerozės vystymosi, mažėja trombų susidarymo ir kardiovaskulinių įvykių rizika“, – gydymo svarbą pabrėžia kardiologė.
Kardiologės J. Jurgaitytės patarimai širdies sveikatai vasarą
Gerkite pakankamai vandens. Tai padės išvengti dehidratacijos. Karštą vasaros dieną lengva dehidratuoti net nejaučiant troškulio, todėl labai svarbu reguliariai gerti vandenį, pavyzdžiui, po nedidelę stiklinę kas valandą.
Venkite alkoholio, kofeino ir saldintų gėrimų. Jie gali paspartinti dehidrataciją ir sukelti elektrolitų trūkumą.
Venkite tiesioginių saulės spindulių. Širdies sveikatą neigiamai veikia staigūs oro pokyčiai. Esant padidėjusiam saulės aktyvumui – nuo 11 iki 15 val. – rekomenduojama nebūti saulės kaitroje, o aktyvią fizinę veiklą atidėti rytui arba vakarui, kai būna vėsiau.
Nenutraukite gydytojo paskirtų medikamentų vartojimo. Širdies ligomis sergantiems pacientams vasarą ypač svarbu tęsti vaistų, skirtų arterinio kraujospūdžio ir širdies nepakankamumo simptomams koreguoti, vartojimą, nes tai gali tapti pakartotinės hospitalizacijos priežastimi.
Pasitarkite su gydytoju. Atėjus vasarai, pacientai, sergantys širdies nepakankamumu ar išemine širdies liga, taip pat persirgę insultu ar miokardo infarktu, turėtų pasitarti su kardiologu ar šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo karštomis vasaros dienomis. Svarbu tai padaryti iš anksto, nelaukiant, kol suprastės savijauta.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.